Konstitucinis teismas (KT) – ne išimtis. O kai dar neseniai atsirado galimybė jam teikti fizinių asmenų skundus, laukti sprendimo tenka itin ilgai. Tačiau nepamanykite, kad teisėjai nuo ryto iki vakaro vien bylas nagrinėja.
Štai KT pirmininko kėdėje kadenciją jau baigęs, tačiau vis dar nepakeičiamas D.Žalimas net komandiruočių metu, į kurias mėgdavo vykti su buvusia to paties teismo kanclere I.Danėliene, sugebėdavo ir restoranus aplankyti, ir, išvydęs pažįstamų veidų, iš jų strimgalviais pasprukti.
Bet tikriausiai sunku pranokti KT teisėją D.Petrylaitę, kuri, pasirodo, yra tikra darbo didvyrė. Ji suspėja ir profsąjungų kolektyvines sutartis išanalizuoti, ir straipsnius parecenzuoti, ir paskaitas biudžetinėse įstaigose paskaityti, ir visokioms smulkioms įmonėlėms įvairių paslaugų suteikti. O kur dar darbas universitetuose.
Kalbama, kad galbūt dėl šios ir panašių į ją darbštuolių pats Konstitucinis teismas ėmėsi aiškinti, kad teisėjui draudžiama gauti kitokį atlygį, nei paties teisėjo algą ar užmokestį už kūrybinę bei pedagoginę veiklą.
Tačiau tas išaiškinimas yra toks abstraktus, kad panašias paslaugas galima teikti ir toliau, tik reikia tinkamai įforminti.
Tiesa, pastaruosius ketverius metus KT teisėjai turėjo nemenkai ir tiesioginio krūvio, ypač kai opozicija paprašydavo išaiškinti, ar vienas ar kitas teisės aktas priimtas teisėtai.
Kadangi valstiečiai itin mėgsta juos kepti skubos tvarka, nemažai įstatymų buvo šiek tiek prisvilę, todėl KT plušo aiškindamas šių politinių kulinarų klaidas.
Jei po dabartinių Seimo rinkimų prie valstybės vairo stos dešinieji ir pradės atšaukinėti valstietiškus draudimus, galbūt niekas dėl to Konstitucinio teismo nekrutins.
Todėl galės teisėjai toliau marinuoti visokias smulkias bylas, o laisvalaikiu, kurio tokiu atveju būtų nemažai, užsiimti kūrybinėmis, pedagoginėmis ir kitokiomis veiklomis, kitaip sakant, arti devynias vagas iš karto.
