Gal pagrindinis valstiečių tandemas R.Karbauskis ir S.Skvernelis, vis labiau suprasdami, kad jiems gali nepavykti ne tik išlaikyti valdžios vairo, bet ir apskritai joje likti? O gal niūriausias yra jiems taip ir nesugebėjusių mesti iššūkio ir apskritai rimčiau pasirodyti socialdemokratų vadas G.Paluckas?
Juk jo po antrojo rinkimų turo gali laukti pasirinkimas – ar dėtis su dešiniaisiais dėl valdžios, ar eiti su valstiečiais ir Darbo partija veikiau į opoziciją, nei į valdžią, ar apskritai vaizduoti vienišus vilkus.
Bet pats tikėtiniausias rezultatas visais atvejais – tolesnis kažkada šlovingų kairiųjų nuopuolis.
O gal labiausiai krimstis turi „socialdarbiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vedliai, kurie neįsivaizdavo savęs ne didžiojoje politikoje, bet likę už jos borto su visa politinių naujadarų smulkme?
Be abejo, nesaldu ir tiems, ir aniems, ir šitiems.
Bet į šią neramią kompaniją reikėtų įrašyti ir ne ką kitą, o patį Jo Ekscelenciją G.Nausėdą.
Konservatoriai prie naujos valdžios vairo, o jo varžovė antrajame prezidento rinkimų ture I.Šimonytė premjerės poste – tai bene mažiausiai jo pageidaujamas šių Seimo rinkimų rezultatas. Bet šiuo metu jis itin tikėtinas.
Ne mažiau tikėtina ir tai, jog valdžią gavę konservatoriai dominuos ne mažiau nei dabar valstiečiai. Tai pavojinga prezidentui, kurio politinė galia ir galimybės manevruoti ir manipuliuoti tiesiogiai priklauso nuo Seimo daugumos fragmentacijos ir silpnumo.
Be to, konservatoriai rimtai nevertina G.Nausėdos nei kaip prezidento, nei kaip politiko apskritai, o šis jiems jaučia panašius jausmus.
Tai priminė ir rinkimų išvakarėse nuskambėjęs kurioziškas G.Nausėdos pareiškimas, jog isteriški, rėksmingi ir chaotiški antros kadencijos siekiančio JAV vadovo D.Trumpo bei jo konkurento J.Bideno debatai priminė jo paties debatus su I.Šimonyte.
Į tai itin ironiškai sureagavo ne tik daugelis dešiniųjų, bet ir pati jų kandidatė į premjerus.
Tad pats G.Nausėda, regis, labiausiai norėjo, jog valdžią formuotų centro kairioji koalicija, kurioje pirmu smuiku griežtų, bet nevisiškai dominuotų socialdemokratai.
Suprantama – jam tikrai būtų buvusi palanki tokia valdančioji koalicija, kur visos jos partijos turėtų apylyges pozicijas ir svorį, o svarbiausia jų – prezidentui draugiška, o ne tokia įžūliai priešiška, kokia dabar yra valstiečiai.
Bet, kaip matome, jei net ir susiformuotų centro kairioji valdžia, valstiečiai joje išliktų pagrindiniai, nors ir toli gražu ne tokie svarbūs žaidėjai, kaip yra dabar. O socialdemokratai būtų klusnūs palydovai.
Jie, regis, jau dabar patys sutinka su tokiu vaidmeniu – štai prieš rinkimus su R.Karbauskiu ir valstiečiais aršiai plakęsis G.Paluckas jau vakar beveik galutinai prisiekė ištikimybę centro kairiajai koalicijai ir pažadėjo valstiečiams savo paramą antrajame rinkimų ture.
O čia dar pačiose pirmojo turo išvakarėse prezidento vyriausioji patarėja teisės klausimais J.Šovienė savo „Facebook“ paskyroje ėmė ir pacitavo savo 81 metų tetą, pasak kurios, visi, kurie balsuoja už valstiečius, ilgisi sovietinių laikų, kai galėjo nevaržomai vogti.
Žemėlapis sukurtas Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu.
Į tai sureagavęs pats R.Karbauskis paskelbė, jog nebemato galimybės ne tik bendradarbiauti, bet ir apskritai bendrauti su Prezidentūra.
Ką gi, tokie prezidento ir jo komandos ėjimai tikrai padės įgyvendinti jo pažadus, jog po šių rinkimų jis pagaliau taps vienvaldžiu šalies politikos viešpačiu, kurio ir naujoji Vyriausybė, ir Seimo dauguma uoliai klausys!
Žinoma, vis dėlto gali būti, kad tiek dešiniesiems, tiek valstiečiams su kairiaisiais ir Darbo partija nepavyks suformuoti daugumos arba tiek vienų, tiek kitų suformuotos vyriausybės vis vien bus trapios ir nestabilios.
Bet prezidentas ir jo institucija bet kokiu atveju nebus toks stabilizuojantis veiksnys, kaip būtų galima tikėtis. Veikiau net priešingai – dar labiau padidės politinė sumaištis ir temperatūra. O tai – nekokios naujienos ne tik G.Nausėdai, bet ir visiems mums.
