Kad taptų kandidatu į parlamentą, o, kaip rodo pirmojo rinkimų turo rezultatai, ir naujojo Seimo nariu, A.Guogai teko nueiti gana ilgą kelią – 46-erių verslininkas privalėjo atsisakyti Australijos pilietybės. Kol šis Darbo partijos atstovas planuoja politinę ateitį, viešojoje erdvėje ir toliau netyla klausimai, susiję su Australijos pilietybe.
Pilietybės atsisakė laikinai?
Prieš Seimo rinkimus A.Guogai teko atsisakyti turėtos Australijos pilietybės – Lietuvos parlamento nariais gali tapti tik tie asmenys, kurie neturi kitų valstybių pilietybės. Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) buvęs europarlamentaras pateikė visus reikiamus pilietybės atsisakymo dokumentus ir jam buvo suteikta galimybė dalyvauti Seimo rinkimuose.
Tačiau viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad A.Guoga Australijos pilietybės galimai atsisakė tik laikinai, tai yra, kad, baigus Seimo nario karjerą, turėta pilietybė automatiškai sugrįš. Pasak A.Guogos, tokios kalbos yra nepagrįstos.
„Atsisakiau pilietybės, išsiunčiau savo dokumentus į Australiją, gavau dokumentus, kurie patvirtina, kad nebeturiu pilietybės. Niekas nepasikeitė ir nemanau, kad galiu kažką pakeisti, o net ir nėra noro pakeisti. Pilietybės atsisakiau visam laikui“, – portalui lrytas.lt tikino A. Guoga.
VRK, kaip nurodė pirmininkė Laura Matjošaitytė, neturi minėtos informacijos apie laikiną pilietybės atsisakymą. O ir anksčiau komisijai nėra tekę susidurti su panašiais atvejais dėl Australijos pilietybės.
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė paaiškino, kad kiekviena valstybė savaip reglamentuoja pilietybės klausimus, bet Australija, kaip, beje, ir Lietuva, turi institutą, leidžiantį vėl tapti Australijos piliečiu. Lietuvoje šis institutas vadinamas pilietybės grąžinimu.
„Vis dėlto, galiu tik pasakyti, kad norėdamas vėl tapti Australijos piliečiu, A.Guoga turėtų pereiti formalią Australijos pilietybės grąžinimo/suteikimo procedūrą, o tai reiškia, kad pilietybė nebūtų „atstatoma“ automatiškai, jam tik panorėjus“, – teigė E.Gudzinskaitė.
Planuoja politinę ateitį
Darbo partija rinkiminę kovą antrajame Seimo rinkimų ture dvejose vienmandatėse apygardose. A.Guoga patikino, kad sprendimų, ar partija parems kitų politinių jėgų kandidatus antrame ture, dar nėra.
„Susitiksime su partijos nariais, išgirsime, ką pasakys pirmininkas, ir tada nuspręsime. Manau, kad ta parama nelabai daug reikš – žmonės patys moka nuspręsti ir pasirinkti. Jei ar vieni, ar kiti kažką remia, tai nelabai veikia rinkėjų. Parama nėra pats aktualiausias dalykas, bet, žinoma, tai yra partijos ir jos narių sprendimas“, – teigė jis.
Buvęs europarlamentaras taip pat atskleidė ir savo požiūrį į koalicijos formavimą. A.Guogos teigimu, galvojant apie koalicijos partnerius, jis atsižvelgia į tai, kokie rinkėjai savo palankumą atiduoda „darbiečiams“.
„Jaučiu, kad už mane balsuoja žmonės iš rajonų. Žmonės, kurie gyvena sudėtingiau, yra labiau nuskriausti gyvenimo, kuriems svarbios didėjančios pensijos.
Mano supratimu, Darbo partija atstovauja būtent tiems žmonėms bei smulkiam ir vidutiniam verslui, kur mes norime daryti proveržį. Jeigu partijos programinės nuostatos būtų įgyvendintos, visi variantai, kaip ir sako mūsų pirmininkas, yra svarstytini“, – sakė jis.
