Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1988 m. Lietuvos radijas kasdien, 12 val. nuskambėjus Gedimino aikštės bokšto laikrodžio dūžiams, pradėjo transliuoti „Tautišką giesmę“.
1992 m. spalio 16–17 d. Lietuvoje su valstybiniu vizitu lankėsi Švedijos karalius Karolis XVI Gustavas ir karalienė Silvija.
2006 m. spalio 16–18 d. Lietuvoje su valstybiniu vizitu lankėsi Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II ir jos vyras Edinburgo princas Philipas.
Įvykiai pasaulyje
1813 m. spalio 16-19 d. prie Leipcigo vyko didžiausias Napoleono karų mūšis, kuriame susikovė antiprancūziškosios koalicijos (Austrijos, Didžiosios Britanijos, Prūsijos, Rusijos, Švedijos) ir Napoleono I kariuomenės. Mūšis dėl jame dalyvavusių tautų gausos dar vadinamas Tautų mūšiu. Napoleonui mūšį pralaimėjus suiro jo sukurta Reino sąjunga, Prancūzija neteko visų Europoje užkariautų žemių.
1846 m. amerikietis stomatologas Williamas Thomas Mortonas traukdamas pacientui dantį pirmasis viešai pademonstravo eterio nuskausminamąjį poveikį.
1853 m. prasidėjo Krymo karas. Jis kilo Rusijai varžantis su Osmanų imperija dėl įtakos Artimuosiuose Rytuose. Didžioji Britanija ir Prancūzija, norėdamos užkirsti kelią Rusijos ekspansijai, kaip atsvarą jai siekė išsaugoti Osmanų imperiją ir įsitraukė į karą jos pusėje. Iki 1856 m. vykusį karą Rusija pralaimėjo.
1925 m. Lokarno konferencijoje Šveicarijoje parafuotos septynios sutartys dėl Vokietijos sienų garantavimo. Svarbiausia iš jų – Reino garantinis paktas, kuriuo numatyta Prancūzijos ir Vokietijos bei Belgijos ir Vokietijos sienų neliečiamumas bei patvirtinta Reino demilitarizuotoji zona. Lokarno sutartys įsigaliojo 1926 m. Vokietijai tapus Tautų Sąjungos nare. 1936 m. kovo mėn. nacių Vokietija sutartis vienašališkai nutraukė ir į Reino demilitarizuotąją zoną įvedė kariuomenę.
1946 m. naktį iš 15 į 16 d. įvykdyta mirties bausmė pakariant Niurnbergo procese nuteistiems Antrojo pasaulinio karo nacių politikams: W.Keiteliui, E.Kaltenbrunneriui, J.von Ribbentropui, A.Rosenbergui, H.Frankui, W.Frickui, J.Streicheriui, F.Sauckeliui, A.Jodliui, A.Seyssui-Inquartui. Lavonai buvo sudeginti, o pelenai išbarstyti.
1964 m. Kinija Lobnoro ežero rajone šalies šiaurės vakaruose išbandė savo branduolinį ginklą – susprogdino 20 kilotonų bombą.
1978 m. popiežiumi išrinktas lenkas kardinolas Karolis Wojtyla. Jis pasirinko Jono Pauliaus II vardą.
Gimė
1553 m. – vokiečių dailininkas, Renesanso atstovas Lucas Cranachas (apie 81 m.). Jo kūryboje susiliejo gotikos, Nyderlandų renesanso ir manierizmo bruožai. Nutapė daug amžininkų portretų, kaip savarankišką žanrą įtvirtino visafigūrį portretą, kūrė novatoriškas mitologines ir alegorines kompozicijas, kartais su erotiniais bruožais.
1648 m. – skulptorius ir architektas Giovanni Pietro Perti. Stiuko lipdiniais Vilniuje dekoravo Šv.Petro ir Povilo bažnyčios interjerą, statė ir dekoravo Sapiegų rūmus, dekoravo Vilniaus katedros Šv.Kazimiero koplyčios altoriaus retabulą. Mirė 1714 m.
1854 m. – airių kilmės anglų rašytojas, anglų estetizmo sąjūdžio vienas lyderių Oscaras Wilde’as. Mirė 1900 m.
1886 m. – Izraelio valstybės veikėjas, turėjęs didžiausią įtaką kuriant žydų valstybę, Davidas Ben Gurionas. 1948 m. paskelbė Izraelio nepriklausomybės deklaraciją, buvo ministras pirmininkas ir gynybos ministras. Mirė 1973 m.
1888 m. – amerikiečių dramaturgas, Nobelio premijos laureatas Eugene’as O’Neillas. Parašė virš 50 dramų, laikomas vienu žymiausių JAV nacionalinės dramos ir tragedijos kūrėjų. Mirė 1953 m.
1927 m. – vokiečių rašytojas, Nobelio premijos laureatas Günteris Grassas. Mirė 2015 m.
1950 m. – baleto artistas Jonas Katakinas. Mirė 2005 m.
1950 m. – politikas ir diplomatas, Kovo 11-osios Akto signataras Petras Vytautas Plečkaitis.
1970 m. – popdainininkas, grupės „Rondo“ vokalistas Rolandas Janavičius. Mirė 2007 m.
Mirė
1793 m. giljotinuota Prancūzijos karalienė, Liudviko XIV žmona Marija Antuanetė (37 m.). Prasidėjus Prancūzijos revoliucijai buvo ryžtingesnė už vyrą, laikėsi bekompromisės pozicijos, rėmė nesutinkančius derėtis su revoliucionieriais.
1941 m. Maskvos Butyrkų kalėjime sušaudytas Lietuvos karo veikėjas, brigados generolas, aviacijos inžinierius, lakūnas Antanas Gustaitis (43 m.).
1947 m. – rašytojas, literatūros ir teatro kritikas Balys Sruoga (51 m.). 1943 m. nacių buvo suimtas ir ištremtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, apie kalinimą joje parašė beletrizuotų atsiminimų knygą „Dievų miškas“.
1992 m. – keliautojas ir antropologas, esperantininkas, Pasaulio tautų teisuolis Antanas Poška (89 m.).
2009 m. – kultūros istorikė ir edukologė, tautinės mokyklos ir Lietuvos švietimo koncepcijų viena kūrėjų Meilė Lukšienė (96 m.).
