Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1947 m. naktį iš lapkričio 15-osios į 16-ąją Pilviškių valsčiaus Opšrūtų kaime įvyko Lietuvos Žalgirio rinktinės partizanų kautynės su į išvarytų ūkininkų sodybas atsikėlusiais sovietiniais kolonistais. Po mūšio lydimi sovietinių kariškių atvykėliai persikraustė į Vilkaviškį, o pavasarį išvyko iš Lietuvos. Po Opšrūtų kautynių Lietuvos kaime buvo pristabdyta sovietinė kolonizacija.
1957 m. Tabor Farmoje Mičigano valstijoje kaip atsvara katalikiškoms organizacijoms įkurta lietuvių išeivijos liberali „Santaros-Šviesos“ organizacija.
1990 m. Aukščiausioji Taryba patvirtino nuostatą, kad buvusiems nekilnojamojo turto savininkams įstatymo numatyta tvarka bus grąžintas sovietų valdžios nusavintas turtas arba kompensuoti nuostoliai.
1993 m. įsigaliojo nauja tabako gaminių ir alkoholinių gėrimų, išskyrus alų, importo tvarka. Įvežama produkcija nuo šiol ženklinama specialiomis juostelėmis su atitinkamu tekstu. Tokios banderolės ant importinių gaminių buvo klijuojamos ir prieškario Lietuvoje.
2002 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre prasidėjo pirmasis tarptautinis džiazo festivalis „Mama Jazz 2002“.
2004 m. į pirmąjį posėdį susirinko devintasis Seimas. Jo pirmininku buvo išrinktas Naujosios sąjungos atstovas Artūras Paulauskas. Šias pareigas ėjo iki 2006 m. balandžio vidurio, kai Naujoji sąjunga pasitraukė iš valdančiosios daugumos.
Įvykiai pasaulyje
1315 m. įvyko Švico ir Urio kantonų kariuomenių mūšis su Habsburgų armija. Kantonai jį laimėjo, mūšyje ypač pasižymėjus Švico kantono armijai atnaujintai kantonų sąjungai prigijo Šveicarijos (Švico žemės) konfederacijos pavadinimas.
1815 m. Paryžiuje Austrija, Didžioji Britanija, Portugalija, Prancūzija, Prūsija, Rusija ir Švedija pripažino naujas Šveicarijos sienas ir garantavo jos neutralumą. Prieš tai rugpjūčio mėn. Šveicarijos parlamentas patvirtino šalies Amžinąjį neutralitetą.
1889 m. Brazilijoje nuversta monarchija, šalis paskelbta respublika.
1920 m. Tautų Sąjungos (Lygos) būstinė iš Londono persikėlė į Ženevą, kur prasidėjo pirmas Tautų Sąjungos asamblėjos posėdis.
1938 m. po Krištolinės nakties įvykių Vokietijoje žydų vaikams uždrausta lankyti Vokietijos mokyklas.
1975 m. lapkričio 15–17 d. Rambulje pilyje netoli Paryžiaus įvyko galingiausių pasaulio valstybių Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, JAV ir Japonijos vadovų susitikimas, kuris, 1976 m. prisijungus Kanadai, davė pradžią reguliariems vadinamojo Didžiojo septyneto susitikimams. Nuo 1992 m. šiuose pasitarimuose dalyvavo ir Rusija, 1997 m. ji tapo jau Didžiojo aštuonetuko nare.
1988 m. palestiniečiai paskelbė įkuriantys savo valstybę Palestiną ir priėmė Nepriklausomybės deklaraciją. Tarptautinė bendrija naujos valstybės nepripažino. Palestinos autonomijoje švenčiama nacionalinė šventė – Nepriklausomybės diena.
2006 m. žemės drebėjimas Rusijai priklausančioje negyvenamoje Simušyro vulkananinėje saloje Ramiajame vandenyne sukėlė vieną didžiausių cunamių prie Rusijos krantų – bangų aukštis siekė 30 metrų.
Gimė
1738 m. – vokiečių kilmės anglų astronomas, Galaktikos sandaros tyrimų pradininkas Frederickas Williamas Herschelis. Atrado Urano planetą. Mirė 1822 m.
1862 m. – vokiečių rašytojas, vienas žymiausių natūralistinės dramos kūrėjų, Nobelio premijos laureatas Gerhartas Hauptmannas. Mirė 1946 m.
1907 m. – Vokietijos karo veikėjas, 1944 m. pasikėsinimo į Adolfą Hitlerį organizatorius Clausas von Stauffenbergas. Sušaudytas 1944 m.
1920 m. – JAV lietuvių visuomenės veikėjas, antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis Bronius Nainys. Buvo JAV lietuvių ir Pasaulio lietuvių bendruomenių pirmininkas, „Pasaulio lietuvio“ redaktorius. Mirė 2016 m.
1929 m. – aktorius Balys Barauskas. Mirė 2003 m.
1974 m. – politikė, ekonomistė Ingrida Šimonytė.
Mirė
1630 m. – vokiečių astronomas ir matematikas Johannesas Kepleris (58 m.). Remdamasis Marso judėjimo stebėjimų duomenimis atrado pirmuosius du planetų judėjimo dėsnius.
1670 m. – čekų pedagogas ir filosofas, šiuolaikinės pedagogikos kūrėjas Janas Amosas Komensky (78 m.). Pirmasis Europoje parengė bendros ugdymo sistemos neatsižvelgiant į luomą ir lytį projektą.
1916 m. – lenkų rašytojas, Nobelio premijos laureatas Henrykas Sienkiewiczius (70 m.).
