Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad taip dešinieji pamina opozicijos ir jų rinkėjų teises.
„Ką tik kalbėjau su Ramūnu Karbauskiu ir siūliau pasvarstyti, kad galbūt galėtų būti alternatyva, kuri būtų labiau priimtina platesniam skaičiui frakcijų“, – pirmadienį po susitikimo su valstiečių frakcijos seniūnu teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga į parlamento pirmininkės pavaduotojas teikia Aušrinės Norkienės kandidatūrą.
Parlamento vadovė neįvardijo, ką norėtų matyti savo pavaduotoju, ir teigė, kad kandidatą pasirinkti yra frakcijos reikalas, tačiau neoficialiai valstiečiams minėta Rimos Baškienės pavardė.
„Kalbu su visomis frakcijomis ir manau, kad yra rizika, kad ši kandidatė (A. Norkienė – BNS) nesulauktų pakankamai didelio palaikymo“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
„Tikriausiai pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai tokio dydžio frakcijai nėra pasiūlomas Seimo pirmininko pavaduotojas. Nesu tikras, kad jis bus pasiūlytas rytoj“, – savo ruožtu sakė R. Karbauskis.
„Esu tikras, kad jeigu jis bus pasiūlytas, jis bus nubalsuotas, nesurinks balsų“, – pridūrė jis
R. Karbauskis neatmetė galimybės, kad Seimui nepatvirtinus A. Norkienės, valstiečiai kitos nesiūlys.
„O kodėl mes turime keisti (kandidatą – BNS)?“ – klausė R. Karbauskis.
„Jie pasako, kad vienintelė Aušrinės Norkienės problema – kad ji yra lojali partijai. Dabar išeitų, kad kitas kandidatas, kuris tiktų, turėtų būti nelojalus partijai. Tai jie įžeidinėja Rimą Baškienę“, – sakė valstiečių lyderis.
R. Karbauskis tokį dešiniųjų elgesį, kai atmetama jų kandidatė į Seimo vicepirmininkes, vadino kerštu.
„Tokia „naujoji“ politinė kultūra. Iš tikrųjų, matyt, paprastas kerštas. Bet reikia suprasti, kad šiuo atveju ne mums skaudės, o šimtams tūkstančių žmonių, kurie yra balsavę už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatus. Skauda dėl to, kad jie nebus atstovaujami Seimo valdyboje“, – sakė jis.
Antradienį parlamento posėdyje ketinama pateikti dar kelių Seimo vicepirmininkų kandidatūras.
Penktadienį Seimo pirmininkės pavaduotojais jau paskirti konservatorius Jurgis Razma ir „darbietis“ Andrius Mazuronis.
Pagal Seimo statutą, parlamento vadovas gali turėti ne daugiau kaip septynis pavaduotojus. Tačiau koalicijos partneriai yra sutarę, kad jų bus šeši, ne mažiau kaip du iš jų turi būti opozicijos atstovai.
Svarstoma steigi Ateities komitetą
V. Čmilytė-Nielsen patvirtino, kad planuojama rengti Seimo statuto pataisų paketą, būtų siūloma steigti naują Ateities komitetą, atsisakyti kai kurių komisijų.
„Tam, kad būtų įsteigtas naujas komitetas reikia keisti Seimo statutą, Statuto pakitimų paketas platesnis yra rengiamas ir, matyt, Ateities komiteto steigimo klausimas bus jame“, – sakė parlamento vadovė.
„Analogiški komitetai egzistuoja daugelyje Vakarų Europos valstybių, manyčiau, kad jei toks komitetas atsirastų Lietuvoje, kuris užsiimtų ateities, inovacijų klausimais, būtų didelis pliusas mūsų parlamentui ir klausimai, kurie svarbūs 21 amžiui, patektų į šio komiteto darbotvarkę“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.
Jos pirmasis pavaduotojas J. Razma sakė, kad Ateities komitetas galėtų veikti panašiai kaip Europos reikalų komitetas, t. y. jo veikloje dalyvautų kitų komitetų nariais jau esantys parlamentarai.
„Ateities komitetą, kuris svarstytų įvairias strategijas, ateities klausimus, jo nariais galėtų būti Seimo nariai, kurie jau yra kurio nors komiteto nariai, kaip Europos reikalų komiteto atveju“, – sakė J. Razma.
Tarp galimai naikintinų komisijų Seimo pirmininkė minėjo Migracijos, tačiau teigė, jog tai dar esąs diskusijų klausimas.
„Yra svarstoma, kad vienos kitos komisijos galėtų nelikti, tiek taupant Seimo resursus, tiek vertinant jų tikslingumą, prasmingumą, bet tai koalicijos formate dar aptarsime. Siekis yra, kad Seimas dirbtų kuo labiau prasmingai“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Naujos kadencijos Seimas penktadienį pradėjo darbą. Šiuo metu formuojama Seimo vadovybė, komitetai, kitos struktūros.
Svarstys privatizuoti parlamentarų viešbutį
„Labai rimtai svarstoma tokia idėja“, – pirmadienį Seime sakė ji.
„Mano nuomone, galbūt šis klausimas yra pribrendęs“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamento vadovė tvirtino, kad rengiamos atitinkamos Seimo statuto pataisos.
„Ruošiamas paketas statuto pakeitimų. Tai visos valdančiosios koalicijos bendras darbas“, – teigė ji.
Pirmasis Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma sakė, kad viešbučio privatizavimo idėja svarstyta valdančiojoje konservatorių ir liberalų koalicijoje.
„Iš esmės koalicijoje buvo teigiamas nusistatymas, kad judėtume link viešbučio atsisakymo numatant butpinigių mokėjimą. Bet žinoma, tai daryti ne taip skubiai, nes kitų metų biudžeto projektas ne taip paprastai koreguojasi“, – sakė J. Razma.
Seimo viešbutis yra sostinės Gedimino prospekte, priešais parlamento rūmus. Jame – 72 vieno, dviejų ir trijų kambarių butai.
Seimo statutas numato, kad butas suteikiamas tiems Seimo nariams, kurie neturi ir per pastaruosius penkerius metus nuosavybės teise neturėjo gyvenamosios vietos Vilniuje bei turi gyvenamąją vietą, nutolusią daugiau nei 25 km už sostinės ribų.
Praėjusią savaitę Seimo kanceliarija pranešė, kad artimiausiu metu už 203 tūkst. eurų ketinama sutvarkyti 16 blogos arba patenkinamos būklės butų.
