Jam pritaria ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kuri sako, kad negalima užmerkti akių į reprodukcinės sveikatos klausimus Lenkijoje, o juos parlamento vadovė antradienį ketina aptarti ir su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.
„Mūsų, Liberalų sąjūdžio, pastangomis, reprodukcinės sveikatos klausimai buvo įtraukti į valdančiosios koalicijos susitarimą kaip vieni iš tų, kuriuos būtina spręsti, tai mums ši tema labai svarbi“, – antradienį Seime sakė V.Čmilytė-Nielsen.
„Kaip partneriai, kaip bičiuliai, kaip draugai mes negalime užmerkti (akių – BNS) į tai, kas vyksta kaimyninėje šalyje“, – teigė ji.
V.Čmilytė-Nielsen antradienį susitiks su vizito į Lietuvą atvykstančiu A.Duda.
„Mūsų suplanuotas susitikimas yra pakankamai trumpas. Matyt, pakalbėsime apie bendrus planus, bendrus darbus, gali būt, kad bus paliestos ir kitos temos“, – kalbėjo Seimo pirmininkė. Jos teigimu, susitikime bus gali iškilti ir reprodukcinės sveikatos klausimai. „Aš manau, kad vienaip ar kitaip ši tema iškils“, – svarstė V.Čmilytė-Nielsen.
Ji pabrėžė, kad Lenkija yra viena svarbiausių Lietuvos partnerių, todėl prezidento vizitas yra labai svarbus.
„Lenkija yra labai svarbus ir artimas mūsų strateginis partneris. Visų pirma, mes vertinam juos kaip partnerius ir draugišką mums šalį, šis vizitas mums yra labai svarbus“, – teigė parlamento vadovė.
G.Landsbergis: Lietuva neketina apsimesti akla
Apie tai, kad „Lietuva neketina apsimesti akla kaimyninėje šalyje egzistuojančioms žmogaus teisių problemoms“, kalbėjo ir konservatorių lyderis G.Landsbergis.
„Vienas kertinių akmenų mūsų santykiuose negali būti judinamas – Lietuvai Lenkija yra strateginė partnerė, buvo ir bus.
Čia yra mūsų saugumo akmuo, ant kurio mes statome savo šalies saugumą, energetinės nepriklausomybės akmuo, ir šito akmens nejudino anksčiau nė viena valdžia ir tikiuosi, kad jokia būsima valdžia to taip pat nepadarys“, – sakė G.Landsbergis.
„Tačiau ignoruoti iššūkius, su kuriais susiduria mums, ko gero, artimiausia valstybė, yra neįmanoma. Tam draugai ir yra, kad atkreiptų dėmesį, jeigu kas nors yra negerai iki galo arba ne iki galo tvarkoje“, – teigė jis.
Konservatorių lyderis neabejojo, kad antradienį Lenkijos prezidentui A.Dudai viešint Lietuvoje bus atkreiptas dėmesys į žmogaus teisių varžymus kaimyninėje valstybėje.
„Manau, kad šiandien vykstančiuose pokalbiuose bus atkreiptas dėmesys, kad Lietuva neapsimes akla, kad tam tikros problemos žmogaus teisių srityje egzistuoja.
Valstybė, kuri kelia aukštus reikalavimus esantiems kaimynams, – turiu galvoje Baltarusiją, šiurkštiems žmogaus teisių pažeidimams, vykstantiems ten, – turėtų tokius taikyti ir sau“, – sakė G.Landsbergis.
Anot jo, šios temos iškėlimas neturėtų pakenkti Lietuvos ir Lenkijos santykiams. „Labai tikiuosi, kad draugystė yra grįsta abipusiu pasitikėjimu, drąsa ir gebėjimu pasakyti tiesą“, – tvirtino TS-LKD vadovas.
Antradienį Vilniuje A.Dudos vizito proga surengta solidarumo su Lenkijos moterimis, protestuojančiomis dėl žmogaus teisių pažeidimų ir abortų draudimų, akcija.
Didžiulius protestus Lenkijoje išprovokavo Konstitucinio Tribunolo sprendimas, kad dabar Lenkijoje galiojantys įstatymai, leidžiantys abortus vaisiaus apsigimimo atvejais, prieštarauja Konstitucijai.
Spalį Konstitucinio Teismo paskelbta nutartis dar labiau sugriežtino Lenkijos abortų įstatymus, kurie jau ir taip buvo vieni griežčiausių Europoje. Nutarčiai įsigaliojus, nutraukti nėštumą bus leidžiama tik išžaginimo arba incesto atveju, taip pat tuomet, kai kyla grėsmė motinos gyvybei.
S.Skvernelis: Lietuvos ir Lenkijos santykiai į valdžią grįžus konservatoriams bus sugadinti
Savo ruožtu laikinai ministro pirmininko pareigas einantis Saulius Skvernelis tvirtina manąs, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai į valdžią grįžus konservatoriams bus sugadinti. Šią poziciją darbą Vyriausybėje baigiantis S.Skvernelis išsakė komentuodamas antradienį prasidėsiantį Lenkijos prezidento A.Dudos darbo vizitą Lietuvoje.
„Tikėtina, kad taip ir bus. Juo labiau kad taip ir būdavo esant dešiniųjų valdžiai Lietuvoje“, – sakė premjeras.
„Tokiu atveju mes būsime tiesiog unikalūs. Baigiame susipykti su latviais. Konservatoriai, dar neatėję į valdžią, išsiuntinėjo laiškus ir grasinimus latviams ir kitoms kaimyninėms valstybėms. Kadangi neturime jokių santykių su Rusija ir Baltarusija, tai beliko susipykti su lenkais ir būsime kaip pilėnai, supami kaimynų, su kuriais nebendraujame.
Tad rizikų yra“, – aiškino S.Skvernelis.
Laikinai premjero pareigas einantis S.Skvernelis labai skeptiškai vertino kritiką, tenkančią Lenkijai dėl žmogaus teisių varžymo, griežtinant abortų įstatymą. Galiausiai S.Skvernelis Varšuvos ir Briuselio ginčus keliantį teisės viršenybės klausimą pavadino „propagandine kliše“.
Pasak jo, prieš pradedant Lenkijai reikšti šiuo atžvilgiu kritiką, reikėtų įsigilinti ir į pačią situaciją. „Kalbant apie Lenkiją, aš siūlau, kurie žino kelias frazes – „teisės viršenybė“, pasigilinti (...) Vien tik naudodami propagandinę klišę, „teisės viršenybė“, mes toli nenueisime“, – sakė S.Skvernelis.
Panašiai jis komentavo ir Lenkijoje didžiulius protestus sukėlusį sprendimą dar labiau sugriežtinti įstatymą dėl abortų.
„Dėl tų protestų, kurie vyksta dėl galimai moterų teisę ir apsisprendimą pažeidžiančių (įstatymų – ELTA) Lenkijoje vėlgi... Nėra viena pusė teisi. Yra tiek vienos, tiek kitos pusės argumentai. Galbūt reikia išklausyti. Matyt, ir turėsime progą išklausyti Lenkijos prezidento poziciją (...)
Negalima vien liesti propagandines klišes ir pasakyti, kad mes dabar paimsime propagandinę gaidą ir ją taikysime. Pagalvokime, kas mums yra Lenkija, kas mums yra Latvija, kai kitų kaimynų nebėra. Ar mes norime likti vieni?“, – retoriškai klausė S.Skvernelis.
I.Šimonytė: žmogaus teisės – universalus klausimas
Su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos prezidentu susitiks ir kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė, tačiau, jos teigimu, tai nebus aiškų statusą turintis susitikimas.
„Esu Seimo narė, kol kas neturinti jokio oficialaus statuso. Mano susitikimas su Lenkijos prezidentu bus privačių pusryčių pobūdžio ir mes padiskutuosime, kaip tokiuose formatuose ir yra diskutuojama. Didesnių komentarų negaliu pasakyti, kadangi tai nebus ministro pirmininko ir prezidento susitikimas“, – teigė ji.
Paklausta, ar įvykiai Lekijoje, susiję su moterų teisėmis ir jų ribojimu, yra verti daugiau dėmesio, I.Šimonytė pabrėžė žmogaus teisių svarbą.
„Žmogaus teisių klausimas yra universalus klausimas. Ant šitos vertybės (žmogaus teisių – aut.past.) pastatyta Europos Sąjunga ir iš žmogaus teisių kyla visos kitos teisės, kurias savo gyvenime turime ir vertiname“, – teigė ji.
