Lietuvos ir Lenkijos prezidentai aptarė dvišalį bendradarbiavimą kovojant su pandemija, vakcinos įsigijimą, regiono saugumo ir gynybos klausimus, strateginių energetikos ir transporto projektų įgyvendinimą, transatlantinius santykius, situaciją ES Rytų kaimynystės valstybėse.
Pasak Lietuvos prezidento, susitikimo metu buvo aptartas labai platus ratas klausimų, kurie abiem šalims yra labai svarbūs. „Pradedant mūsų saugumo garantijomis ir baigiant žmogaus teisių, teisės viršenybės klausimais tiek Europos Sąjungoje, tiek konkrečiose valstybėse“, – apie susitikimą kalbėjo G.Nausėda.
„Tikrai džiaugiuosi, kad mūsų santykiai su mūsų strategine partnere Lenkija buvo, yra ir, aš neabejoju, išliks tvirti, stiprūs. Man jau teko konsultuoti ir kalbėtis šiuo klausimu su mūsų politinių partijų lyderiais. Galiu tikrai patikinti, kad visi išreiškė pageidavimą ir norą toliau plėtoti abiems šalims naudingus bendradarbiavimo santykius“, – sakė prezidentas.
Lenkijos prezidentas Vilniuje gynė veto ES biudžetui: nesutinkame su diktatu
Lietuvoje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį gynė Varšuvos sprendimą blokuot Europos Sąjungos biudžetą, sakydamas, kad siūlomas lėšų skyrimo susiejimas su teisės viršenybės principu nėra numatytas ES sutartyje ir gali būti diskriminuojantis.
„Negali būti įvesti jokie elementai, kurie neįrašyti ES sutartyje. Negali būti jokių vertinimų, kurie nesiremia ES sutartimi“, – sakė Lenkijos vadovas.
„Mes nesutinkame su diktatu. (...) Visos valstybės turi turėti lygų statusą, turime kalbėti apie aiškius kriterijus, pagal kurios valstybės bus vertinamos“, – pridūrė jis.
Vengrija ir Lenkija pirmadienį užblokavo ES 2021–2027 metų trilijono eurų biudžeto ir 750 mlrd. eurų finansinių priemonių dėl pandemijos paketo patvirtinimą, įstumdamos bloką į politinę krizę.
Varšuva ir Budapeštas nepritaria nuostatai, kad lėšų mokėjimas turi būti susietas su įpareigojimu valstybėms narėms laikytis teisinės valstybės ir demokratijos principų.
Biudžeto ir atsigavimo paketo vetavimas sukėlė pasipiktinimą Briuselyje.
A. Dudos teigimu, toks lėšų susiejimas pažeidžia ne tik Lenkijos interesus.
„Manome, kad tai yra ne tik Lenkijos interesas, tai pažeidžia interesus ir kitų Europos šalių. Tai veda prie padėties, kuri potencialiai gali sukelti sukelti hegemoniją tarp stipresnių ES valstybių silpnesniųjų atžvilgiu“, – komentavo jis.
„Principai turi būti vienodi visiems. Negali būti formuluojami tokiu būdu, kad duotų erdvę tokiems veiksmams, kuriais būtų pažeidžiamas suverenumas ar garbė kitos šalies“, – pridūrė Lenkijos vadovas.
Tuo tarpu G. Nausėda tikino, kad Europos Sąjungos šalys turi sėsti prie derybų stalo ir drauge ieškoti išeities iš esamos padėties.
„Mes kalbame apie tai, kad teisės viršenybės principas jokiu būdu nėra nukreiptas prieš Vengriją, Lenkiją ar kažkokią konkrečią valstybę. Jis galioja visoms ES valstybėms – ir didžiausioms, ir mažiausioms, jis gali būti pažeistas bet kurioje iš valstybių. Todėl aš labai kviesčiau dar kartą grįžti prie derybų stalo, kad būtų išspręsti visi likę nesutarimai“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
„Priešingu atveju nukentėsime visi. Šis dokumentas, kuris buvo patvirtintas, naudingas visiems – ir Lenkijai, ir Lietuvai“ – sakė G. Nausėda.
Lietuvos vadovo teigimu, „dialogu galima pasiekti daugiau nei rankų laužymu“.
Saugumas ir JAV bei NATO
Anot G.Nausėdos, labai svarbūs susitikimo metu buvo NATO, partnerystės su JAV ir Rytų partnerystės klausimai. „Abu daug kalbėjome, kaip svarbu, kad Rytų partnerystės valstybės matytų perspektyvą“, – sakė jis.
„Nepaisant to, kaip baigėsi rinkimai JAV, abu su konstatavome, kad egzistuoja tam tikras strateginis vektorius mūsų bendradarbiavimo su mūsų strateginiu partneriu, kuris reiškia, kad gynybos garantijos Baltijos regiono valstybių saugumas lieka svarbiu JAV administracijos prioritetu ir šioje vietoje tikimės tolesnio vaisingo bendradarbiavimo, kaip ir bendradarbiavimo ekonomikos, energetikos srityje įvairiais formatais.
Esame labai suinteresuoti, kad JAV dėmesys regionui, o ir visos NATO organizacijos dėmesys regionui išliktų nepakitęs, netgi stiprėtų ir matome tam tikrus teigiamus ženklus šioje srityje“, – apie JAV ir NATO kalbėjo Lietuvos prezidentas.
Lietuvos valstybės vadovo teigimu, buvo aptarti ir žmogaus teisių bei įvykių Baltarusijoje klausimai. „Turime prisidėti prie problemos sprendimo šitoje valstybėje įvairiais būdais“, – kalbėjo G.Nausėda.
G. Nausėda ragina ES įvesti sankcijas Baltarusijos režimą remiančioms įmonėms
Prezidentas G.Nausėda pareiškė, kad Lietuva kartu su Lenkija siūlo įvesti Europos Sąjungos sankcijas Aliaksandro Lukašenkos režimą remiančioms Baltarusijos įmonėms.
„Esame inicijavę ir toliau kalbamės apie tai, kad Europos Sąjunga turėtų priimti trečią sankcijų paketą, skirtą tiek juridiniams asmenims, tiek įmonėms“, – sakė G.Nausėda.
Anot Lietuvos vadovo, šiuo metu veikiančios sankcijos „kol kas tokio rezultato, kokio tikėjomės, dar nedavė“. G.Nausėdos teigimu, ES taip pat turi padėti Baltarusijos pilietinei visuomenei.
ES jau taiko sankcijas daugiau kaip 50 Baltarusijos režimo pareigūnų, tarp jų yra ir Vakarų nepripažįstamas prezidentas A.Lukašenka. Jie kaltinami dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius protestuotojus.
Pastebėjo sutapimus
G.Nausėda atkreipė dėmesį, kad Lenkijos vadovas į Lietuvą antri metai iš eilės atvyksta būtent lapkričio mėnesį.
„Lygiai prieš metus turėjome progą labai iškilmingą progą pasveikinti Lenkijos prezidentą ir premjerą sukilėlių perlaidojimo ceremonijoje ir štai dabar jūs lankotės vėl lapkričio mėnesį. Prieš kurį laiką lankiausi Žalgirio mūšio metinių minėjime, tai buvo vasarą. Iškart po savo inauguracijos lankiausi irgi vasarą.
Tai galvoju, kad šią tradiciją reikėtų sulaužyti ir tikiuosi kitą kartą Lenkijos prezidentą pasveikinti ne lapkričio mėnesį Lietuvoje“, – juokaudamas sakė Lietuvos prezidentas.
Vizito metu buvo įsteigta Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų Tarybą. Ši Taryba žymės kokybiškai naują šalių sustiprinto bendradarbiavimo etapą dvišalių santykių, NATO ir ES lygiu. Per vizitą buvo organizuojamas Prezidentų pokalbis tete-a-tete ir susitikimas su Lietuvos bei Lenkijos atstovais.
G.Nausėda po susitikimo taip pat pasidžiaugė, kad labai sėkmingai į priekį juda energetiniai Lietuvos ir Lenkijos projektai.
„Tai yra nepaprastai, gyvybiškai svarbūs projektai, reikalingi Lietuvos energetiniam saugumui ir, neabejoju, Lenkijos energetiniam saugumui taip pat. <..> Svarbu, kad infrastruktūra užbaigtų tą suartinimo darbą, nes širdimis ir istorijomis mes esame vieni kitiems artimi“, – kalbėjo valstybės vadovas.
A.Duda: Lenkijos ir Lietuvos santykiai nepriklauso nuo pokyčių Lietuvos politikoje
Tuo tarpu Lenkijos prezidentas A.Duda džiaugėsi apsilankymu Vilniuje, nepaisant esamos koronaviruso situacijos. Anot jo, nežiūrint į šias problemas, G.Nausėdos kvietimas „buvo labai svarbus“.
„Esu labai dėkingas už šį kvietimą. Juo labiau, yra tokia simboliška dimensija: jūs turite porinkiminį laikotarpį, formuojasi Vyriausybė, kažkas gali pasakyti, kad yra sudėtinga politinė situacija. Manau, kad mano vizitą tokiu metu reikia aiškinti taip – Lenkijos ir Lietuvos santykiai nepriklauso nuo pokyčių Lietuvos politikoje.
(...) Tai yra tautų santykiai, susiję su didele, reikšminga istorija“, – kalbėjo A.Duda.
Lenkijos vadovas padėkojo premjerui Sauliui Skverneliui už gerų dvišalių santykių kūrimą bei pridūrė, kad ruošiasi susitikti ir su kandidate į premjeres Ingrida Šimonyte. Jis išreiškė viltį, kad ir su naujaja valdžia bus galima pratęsti puikius santykius.
A.Duda taip pat pakartojo remiantis protestus Baltarusijoje ir linkintis kuo geriausio baltarusių tautai. „Norėtume, kad jie gyventų laisvoje, demokratiškoje valstybėje“, – pažymėjo Lenkijos vadovas.
Lenkijos vadovo vizito proga lapkričio 18 dieną Prezidentūra kartu su VšĮ „Versli Lietuva“, Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmais ir Lietuvos pramonininkų konfederacija surengs nuotolinį Lietuvos ir Lenkijos verslo bendruomenių forumą, kurį atidarys Lietuvos ir Lenkijos vadovai.
Lenkijos prezidentas planuoja susitikti su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu ir kandidate į šį postą Ingrida Šimonyte. Lenkijos vadovas taip pat lankysis Antakalnio ir Rasų kapinėse. Lenkijos prezidentą lydės ponia Agata Kornhauser-Duda, kuri turės atskirą programą.
Lenkijos pirmosios poros vizitas sutampa su reikšminga Lietuvai ir Lenkijai istorine data – paskutiniojo Jogailaičio Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto 500-osiomis gimimo metinėmis.
