Kol kas neatskleidžiama tik kandidato į Žemės ūkio ministerijos vadovus pavardė.
„Šiandien neįvardysiu kandidatūros į Žemės ūkio ministerijos vadovo postą, nes truputėlį užtruko derinimas. Kitas kandidatūras galėčiau įvardyti, bet, vėlgi, noriu pabrėžti, kad tai nėra galutinis sprendimas ar oficialus statusas“, – aiškino I.Šimonytė.
Kokie kandidatai siūlomi?
Į aplinkos ministrus siūlomas Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją – Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Energetikos ministeriją – konservatorius Dainius Kreivys, Finansų – konservatorė Gintarė Skaistė, Krašto apsaugos ministeriją – konservatorius Arvydas Anušauskas.
Kultūros ministerijai vadovauti siūlomas liberalas Simonas Kairys, Sveikatos apsaugos – konservatorių kandidatas Arūnas Dulkys.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai teikiama konservatorės Monikos Navickienės kandidatūra, Susisiekimo ministerijai – Laisvės partijos atstovo Kasparo Adomaičio kandidatūra, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai – konservatorės Jurgitos Šiugždinienės kandidatūra.
Į teisingumo ministres I.Šimonytė teikia Laisvės partijos atstovės Evelinos Dobrovolskos kandidatūrą, Užsienio reikalų ministrus – Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą, Vidaus reikalų ministres – konservatorę Agnę Bilotaitę.
Sulaukė klausimų dėl S.Gentvilo ir G.Landsbergio kandidatūrų
Paklausta, ar nekyla abejonių dėl S.Gentvilo kandidatūros į aplinkos apsaugos ministrus dėl kai kurių aplinkosaugos grupių išreikšto nepasitikėjimo šiuo politiku, I.Šimonytė tvirtino, kad abejoti yra normalu, tačiau, anot jos, tai yra tolesnių diskusijų klausimas.
„Yra normalu turėti įvairių abejonių, juolab, kad tikrai negyvenu vakuume, ir turiu nemažai susilaukusi kreipimųsi iš bendruomenių, kurios susijusios su aplinkosauga. Tiek tų, kurios palaiko S.Gentvilo kandidatūrą, tiek tų, kurios turi pastabų šiai kandidatūrai.
Manau, kad tai yra tolesnių diskusijų klausimas, taip pat ir su šalies prezidentu diskusijų, kaip suformuoti pirmuosius žingsnius, kad, jeigu kandidatūra būtų patvirtinta, visos abejonės būtų išsklaidytos ir ministras, pradėjęs dirbti, gautų pakankamai laiko įrodyti, jog jam rūpi aplinka, aplinkosauga“, – aiškino I.Šimonytė.
Į užsienio reikalų ministrus siūlyti G.Landsbergį I.Šimonytė tikina turinti nemažai motyvų.
„Mano siūlymas būtent tokio sprendimo turi nemažai motyvų. Mes tikrai turime daug žmonių savo bendruomenėje, kurie galėtų pretenduoti į užsienio reikalų ministro postą, bet tam ir yra Vyriausybės formavimo, komitetų formavimo laikotarpis, kad žmonių gebėjimai būtų išnaudoti ten, kur jie geriausiai gali būti išnaudoti“, – komentavo ji.
„G.Landsbergis yra Europos liaudies partijos šeimos vienos iš partijų pirmininkas. Tai yra labai svarbus veiksnys, kuris galėtų dar praturtinti mūsų užsienio politiką tais ryšiais, kuriuos mes turime per tą partijų šeimą, kuriai priklausome“, – įsitikinusi I.Šimonytė.
Ar nekils konfliktų su prezidentu dėl A.Dulkio?
Pasiteiravus, kodėl į Sveikatos apsaugos ministerijos vadovus kandidatė į premjeras siūlo A.Dulkį, ši išskyrė jo kompetenciją sisteminių problemų išmanymo klausimais.
„Dėl Sveikatos apsaugos ministerijos, tai mano pasirinkimas yra susijęs su situacija, kuri yra šiuo metu, bet taip pat ir su sisteminėmis problemomis sveikatos apsaugoje. Aš manau, kad A.Dulkys yra sukaupęs gerą patirtį, būdamas Valstybės kontrolieriumi, gerą išmanymą apie sistemų problemas.
Ne kartą tą esu sakius, kažkada 2016 metais, kai pati kandidatavau į šešėlinius Tėvynės sąjungos sveikatos apsaugos ministrus, mano supratimu, sveikatos apsaugos ministrui nėra būtina mokėti skirti vaistus, operuoti ir diagnozuoti ligas, reikia labai gerai išmanyti sistemą, jos problemas, ir tuo sisteminiu požiūriu vadovaujantis pasiūlyti spendimus, kurie leistų pagerinti paslaugų prieinamumą ir kokybę“, – sakė I.Šimonytė.
I.Šimonytė patvirtino su prezidentu G.Nausėda šios kandidatūros iki šiol nederinusi, bet nesureikšmino fakto, kad šalies vadovas A.Dulkio neteikė antrai kadencijai į valstybės kontrolierius.
„Dėl jokios kandidatūros šiame etape, noriu pabrėžti, nėra sutarta. Tai sakiau ir pradžioje, kad nebūtų jokių neaiškumų. Tai yra mano siūlymas. Tai, kad prezidentas neteikė pono Dulkio kandidatūros antrai kadencijai yra prezidento pasirinkimas.
Manau, ką ir pats prezidentas tada minėjo, kad rotacija ir kaita institucijoms nėra blogas dalykas ir galiausiai žmonės, kurie ateina dirbti kadencijai, ir turi dirbti kadencijai. Tai, kad jie bus pasiūlyti ir antrai, nėra kažkoks garantuotas dalykas.
Aš čia nematau kažkokių nuostabių dalykų, kad vadovai keičiasi tose institucijose, kuriose jie yra skiriami tam tikrai kadencijai“, – pabrėžė ji.
Prezidentas G.Nausėda neteikė A.Dulkio kandidatūros antrai kadencijai į valstybės kontrolierius, tačiau Seimas šiam jo sprendimui nusileido tik iš antro karto.
Parlamentas balandį balsavo prieš G.Nausėdos siūlymą atleisti A.Dulkį iš pareigų, tuomet opozicijos buvusiems konservatoriams keliant klausimus, ar sprendimas neteikti jo antrai kadencijai nėra susijęs su audito kritika dabar jau kadenciją baigiančiai Vyriausybei. Antru balsavimu po beveik mėnesio Seimas visgi atleido A.Dulkį.
Prezidentūra teigė, jog šalies vadovas pripažįsta A.Dulkio nuopelnus, tačiau mano, kad tuometinis A.Dulkio pavaduotojas M.Macijauskas buvo dar geresnis kandidatas ir pateikė „ambicingesnę ir konkretesnę viziją“ dėl įstaigos veiklos.
Kandidatūras aptarė ir su prezidentu
I.Šimonytė patvirtino jau aptarusi kandidatūras su prezidentu, kurias „norėtų teikti, jeigu jai būtų pavesta formuoti Vyriausybę“.
„Kadangi šiuo metu dar neturiu oficialaus statuso, kuris man leistų formuoti Vyriausybę, galėjau tik paminėti pavardes, kurios būtų tinkamos užimti šias pozicijas. Bet ar tos pavardės bus teikiamos tikrai, sužinosime, kai bus prezidento sprendimas man formuoti Vyriausybę“, – sakė I.Šimonytė.
I.Šimonytės pasiūlytame Ministrų kabinete pusę narių sudarytų moterys. Iš trylikos jau paskelbtų pavardžių šešios yra politikių. Klausiama, ar į žemės ūkio ministrus irgi teiks moterį taip visiškai užtikrindama lyčių lygybę, I.Šimonytė sako jau šiuo metu situaciją pagerinusi keliais kartais lyginant su buvusia valstiečių Vyriausybe.
„Aš kol kas nespekuliuosiu, bet manau, kad man šiame kabinete pavyko kartais pagerinti premjero Sauliaus Skvernelio pasiektą rezultatą“, – sakė I.Šimonytė.
I.Šimonytės kandidatūros teikimas – jau ketvirtadienį
Prezidentas G.Nausėda planuoja ketvirtadienį Seimui pateikti I.Šimonytės kandidatūrą į premjero postą. Šią informaciją patvirtino ir pati kandidatė į premjeres. „Toks yra planas. Nemačiau ketvirtadienio darbotvarkės, bet apie tokį planą teko girdėti, tai jeigu tas planas nepasikeitė, tai taip turėtų ir būti“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Pagal Seimo statutą, prezidentui pristačius kandidatūrą, pretendentui suteikiamas žodis, jis atsako klausimus. Po to svarstyti ministro pirmininko kandidatūrą perduodama frakcijoms. Jos kandidatūrą turi apsvarstyti ne vėliau kaip per dvi darbo dienas.
