Gražu? Ne tas žodis! Tik pažiūrėsime, kas bus, kai reikės įgyvendinti vieną ar kitą projektą. Ypač jei stambesnis – tada be teismų greičiausiai net iš vietos nepajudėsime.
Juk be jokių DNR planų sostinės savivaldybė jau buvo sukirtusi rankomis su koncerno „Icor“ įmonių vadovaujamu konsorciumu, kad būtų pastatytas ne tik Nacionalinis stadionas, bet ir visas sporto bei laisvalaikio kompleksas aplink jį.
Tačiau paskutinę minutę savo trigrašį kyštelėjo Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT), nusprendusi, kad sutartis abejotina ir dėl jos reikia kreiptis į teismą.
Po kelių mėnesių pastarasis nusprendė, kad viskas čia gerai, todėl ne tik panaikino nurodymą nutraukti konkursą, bet ir įpareigojo VPT sumokėti Vilniaus miesto savivaldybei 6,5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų.
VPT dar turi laiko apskųsti šią nutartį. Juk kas čia tokio – pasibylinėti dar kelis mėnesius ar gerą pusmetį. Kad statybos jau galėjo prasidėti, o svyruojanti ekonomika sulauktų apie 100 mln. eurų investicijų, čia – tik smulkmena.
Palauks ir projektuotojai, ir statybininkai: tegul kremta džiūvėsius, kol valdininkai įrodinėja savo arba kieno nors iš aukščiau nuleistas tiesas. Štai koks tas ekonomikos skatinimas realybėje!
Neverta pamiršti, kad VPT ilgai vadovavo tokia D.Vilytė, dabar suradusi šiltą vietą Registrų centre. Ar ji buvo, kaip kalbama, eksprezidentės globotinė, nežinia, tačiau būtent D.Grybauskaitė įkalbėjo ją likti VPT dar vienai kadencijai. O juk ta pati D.Grybauskaitė koncerną „Icor“, kuris laimėjo konkursą statyti Nacionalinį stadioną, buvo apšaukusi už „Gazprom“ blogesniu grobuonimi.
Gal tik sutapimas, kad VPT taip aršiai stojo prieš šią Vilniaus savivaldybės sutartį, o gal ir ne.
Blogiausia, jei bus išlaikytos tokios tradicijos, kai valstybinius užsakymus gali gauti tik tie, kurie nėra laikomi raupsuotaisiais Prezidentūros ar net Vyriausybės rūmuose. Tuomet apie ekonomikos atsigavimą galėsime pamiršti, nes, keičiantis valdžioms ir jų nuotaikoms, tais raupsais gali užsikrėsti visas šalies verslas.
