Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1904 m. Sankt Peterburge išleistas pirmasis savaitraščio „Lietuvių laikraštis“ numeris. Tai buvo pirmasis legalus laikraštis lietuvių kalba Rusijos imperijoje.
1918 m. Kaune vyskupu įšventintas ir Vilniaus vyskupijos ordinaru paskirtas Jurgis Matulaitis.
1919 m. atidaryta Lietuvos diplomatinė atstovybė Prancūzijoje. Jos vadovu paskirtas lietuvių kilmės prancūziškai rašęs poetas Oskaras Milašius.
Įvykiai pasaulyje
1640 m. nuvertusi Ispanijos gubernatoriaus valdžią Portugalija pasiskelbė nepriklausoma valstybe. Jonas IV Laimingasis tapo Portugalijos karaliumi. Dėl visiškos nepriklausomybės Portugalija su Ispanija kovojo dar 28 metus – ši ją pripažino tik 1668 m.
1822 m. Brazilijos imperijos įkūrėjas Pedro I karūnuotas pirmuoju jos imperatoriumi.
1891 m. JAV Masačusetso valstijos Springfildo koledžo fizinio lavinimo mokytojas Jamesas Naismihtas su savo auklėtiniais pradėjo krepšinio istoriją. Jis skirtingose salės pusėse aukštai pritvirtino krepšius persikams ir pasiūlė į juos mėtyti futbolo kamuolį, nustatydamas tam tikras taisykles, kurios vėliau tapo dabartinio krepšinio taisyklėmis.
1906 m. Paryžiuje atidarytas pirmasis pasaulyje specialiai pastatytas kino teatras „Cinema Omnia Pathe“.
1918 m. Rumunijos Parlamentas paskelbė apie Transilvanijos ir kitų teritorijų susijungimą su Rumunija. Šalyje švenčiama Susivienijimo diena.
1918 m. Islandija ir Danija sudarė asmeninę uniją, pagal kurią Islandija paskelbta suverenia valstybe.
1918 m. Slovėnų, Kroatų ir Serbų valstybės Nacionalinė taryba įteikė Serbijos regentui Aleksandrui Karadžiordževičiui susivienijimo su Serbija aktą. Jis paskelbė susikūrus Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystę. 1929 m. ji pavadinta Jugoslavija.
1925 m. Prancūzija, Belgija ir Vokietija Londone pasirašė septynias Lokarno sutartis dėl Vokietijos sienų garantijų. Svarbiausia jų – Reino garantinis paktas, kuriuo numatyta Prancūzijos–Vokietijos bei Belgijos–Vokietijos sienų neliečiamumas ir patvirtinta Reino demilitarizuotoji zona. Lokarno sutartys įsigaliojo 1926 m. Vokietijai tapus Tautų Sąjungos nare. 1936 m. kovo 7-ąją nacių Vokietija jas vienašališkai nutraukė ir į Reino demilitarizuotąją zoną įvedė kariuomenę.
1934 m. Leningrade, manoma, su Josifo Stalino žinia nužudytas bolševikų Centro komiteto sekretorius Sergejus Kirovas. Šis įvykis tapo dingstimi Sovietų sąjungoje pradėti partinio aparato vadinamąjį valymą bei masines represijas.
1952 m. JAV atlikta pirmoji lyties keitimo operacija.
1955 m. JAV juodaodei Rosai Parks atsisakius užleisti savo vietą autobuse baltaodžiui ji buvo suimta, o šalyje prasidėjo pilietiniai judėjimai, kuriems vadovavo Martinas Lutheris Kingas.
1958 m. buvusi Prancūzijos kolonija Ubangis-Šaris paskelbta Prancūzijos sandraugos autonomine respublika ir pavadinta Centrinės Afrikos Respublika. Šalyje švenčiama Respublikos paskelbimo diena.
1959 m. Vašingtone 12 valstybių – Argentina, Australija, Belgija, Čilė, Didžioji Britanija, Japonija, JAV, Naujoji Zelandija, Norvegija, Pietų Afrikos Respublika, Prancūzija, SSRS – pasirašė Antarkties sutartį (įsigaliojo 1961 m. birželio 23 d.), kurioje sutarta išsaugoti Antarktidą taikos ir mokslo tikslams. Šalys įsipareigojo, kad, kol galios sutartis, nė viena valstybė negali reikšti jokių pretenzijų į Antarktidą ar laikyti kurią nors jos dalį sava.
1981 m. JAV federalinės vyriausybės agentūra Ligų kontrolės ir prevencijos centrai pripažino AIDS kaip ligą. Nuo 1988 m. Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva gruodžio 1-ąją yra minima Pasaulinė AIDS diena.
2009 m. įsigaliojo Lisabonos sutartis, pasirašyta 2007 m. gruodžio 13 d. ir iš dalies pakeitusi Romos ir Mastrichto sutartis.
Gimė
1761 m. – Madame Tussaud, tikrasis vardas Marie Grosholtz. Per Prancūzijos revoliuciją darė mirties bausme nubaustų žmonių vaškines veido kaukes, vėliau Didžiojoje Britanijoje įkūrė žymių asmenybių vaškinių figūrų muziejų. Mirė 1850 m.
1935 m. – amerikiečių kino režisierius ir aktorius Woody Allenas.
1937 m. – šeštoji Latvijos prezidentė, pirmoji moteris šiame poste Vaira Vīķe-Freiberga.
1949 m. – vienas galingiausių ir nuožmiausių narkotikų prekeivių, Kolumbijos narkobaronas Pablo Emillio Escobaras.1993 m. žuvo per susišaudymą.
Mirė
1455 m. – italų skulptorius ir auksakalys, labiausiai žinomas dėl jo sukurtų bronzinių Šv.Jono baptisterijos Florencijoje durų, Lorenzo Ghiberti (77 m.).
1521 m. – vienas prieštaringiausių Renesanso epochos popiežių Leonas X (46 m.). Popiežiumi buvo išrinktas nebūdamas kunigu, įšventintas tik po rinkimų. Labai išplėtė prekybą indulgencijomis (bausmės už nuodėmę atleidimais), tai Martiną Lutherį paskatino paskelbti savo 95 tezes, nesėkmingai bandė sustabdyti kilusią Reformaciją. Leonas X buvo Renesanso kultūros žinovas, rėmė menininkus, pavertė Romą Europos kultūros centru, šelpė vargšus, globojo žydus. Pradėjo kunigaikščio Kazimiero beatifikacijos bylą.
1825 m. – Rusijos caras Aleksandras I (48 m.). 1815 m. inicijavo Šventąją sąjungą – Austrijos, Prūsijos ir Rusijos monarchų aljansą. Jo valdymo laikais Lietuvos vardas dar buvo vartojamas oficialiuose Rusijos imperijos administracinių teritorinių vienetų pavadinimuose, buvo toleruojamos Lietuvos bajorų kultūros tradicijas. Po filomatų ir filaretų bylos Lietuvos mokyklose įvedė privalomas rusų kalbos pamokas.
1958 m. – rašytoja ir visuomenės veikėja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė (72 m.).
1973 m. – teisininkas, pirmasis Izraelio valstybės ministras pirmininkas Davidas Ben Gurionas (87 m.).
