Paskelbę naujus Lietuvos mokyklų reitingus ekspertai konstatavo: „Kalbame ramiai, bet reiktų rėkti iš nevilties“

Jau tapo tradicija, kad metams baigiantis žurnalas „Reitingai“ pristato šalies mokyklų, kolegijų ir universitetų reitingus bei vertinimus pagal atskirus kriterijus. Išsamus švietimo sektoriaus tyrimas kasmet sulaukia daug visuomenės dėmesio, o viešai publikuojami jo rezultatai vienus pradžiugina, o kitiems kaip reikiant apkartina švenčių laukimo nuotaiką.

Paskelbti mokyklų reitingai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Paskelbti mokyklų reitingai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Gintaras Sarafinas<br>T.Bauro nuotr.
Gintaras Sarafinas<br>T.Bauro nuotr.
Gintaras Sarafinas<br>T.Bauro nuotr.
Gintaras Sarafinas<br>T.Bauro nuotr.
Paskelbti mokyklų reitingai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Paskelbti mokyklų reitingai.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Dec 8, 2020, 9:36 AM, atnaujinta Dec 8, 2020, 10:31 AM

Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas teigė, kad žinia apie tai, jog pereinama prie nuotolinio mokymosi nėra gera naujiena, mat toks mokymosi būdas tinka tik pusei mokinių: „Gal jis ir patogu, bet rezultatai būna nuviliantys. Nuotolinis mokymas ypač netinka kalbant apie profesijos mokymą“, – sakė jis ir pridūrė, kad nuotoliniu būdu neįmanoma išmokyti virti, masažuoti ar paruošti fiziką ar mediką nuotoliniu būdu.

Anot jo, pastarieji dešimt mėnesių švietimui yra didelis iššūkis: „Akyse matyti, kaip regresuoja švietimas, kaip pasirodo spragos ir šio proceso poveikį matysime dar ne vienerius metus“.

G. Sarafinas pabrėžė, kad jau seniai pasaulyje sutariama, kad matematika nėra paukščių kalba ir labai keista, kad šalies mokykloms nepavyksta suteikti net elementarių šio mokslo pagrindų. Kalbėdamas apie skaičius jis pabrėžė, kad iš dvidešimties tūkstančių abiturientų matematikos išmokyti pavyksta tik tris tūkstančius. G. Serafinas teigė, kad išlaikius matematikos egzaminą galima tikėtis vietos šalies aukštosiose mokyklose, tačiau esama tokių mokyklų, kurios įsikūrusios šalies miestuose, kur matematikos VBE neišlaikė apie pusę moksleivių, o išlaikiusiųjų balai – ypač žemi.

„Kalbame ramiai, bet reiktų rėkti iš nevilties. Tai ne kaimo mokyklos, dauguma vaikų gyvena tvarkingose šeimose. Gamtoje taip nebūna, kad viename mieste susirinktų šimtas mokinių, kurie negebėtų mokytis ir jų nebūtų galima išmokyti net daugybos lentelės“, – kalbėjo G. Sarafinas ir pridūrė, kad tūkstančių vaikų mokyklose neišmoko tiek matematikos, tiek kitų dalykų pagrindų.

G. Sarafinas teigė, kad Azijos valstybėse jau seniai suvokta fundamentaliųjų mokslų svarba ir „šios valstybės seniai nuvažiavo toli, o mus pamiršo ir paliko kapanotis atsilikusiųjų lygoje“. Anot jo, naujosios švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės laukia didelis iššūkis – pažadinti visus iš snaudulio.

G. Sarafinas teigė, kad šie reitingai yra šiuolaikinio švietimo fotografija, o jų tikslas – pagerinti švietimo kokybę ir patikino, kad laikui bėgant tampa akivaizdu, kad skaidrumo švietimo sistemoje mažėja. „Mūsų krašte niekam nesinori, kad tėvai apie mokyklą žinotų per daug. Kalbant apie tai, kiek apie vaikų mokyklą žino Jungtinės Karalystės mokinių tėvai, tai net lygintis neverta, nes atsiliekame dešimtimis kartų“. Jis taip pat priminė, kad sėkmingai numarintas ir Mokyklų informacinių kortelių projektas, kurio esmė, kad specialioje internetinėje platformoje būtų skelbiami visi duomenys apie šalies mokyklas.

Reitingo sudarytojai susidūrė su kliūtimis

Šiemet reitingo sudarytojai išskyrė po 50 iš maždaug 350 šalies gimnazijų bei vidurinių mokyklų, kurių abiturientai sėkmingiausiai išlaiko kiekvieno dalyko valstybinius brandos egzaminus (VBE).

Šiais metais, anot reitingų sudarytojų, esmingai pasikeitė dalykinio gimnazijų reitingo sudarymas, mat žurnalo autoriams nepavyko iš Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) gauti 2020 m. valstybinių brandos egzaminų, pagal dalykus, rezultatų vidurkių, tad teko remtis viešai visuomenei prieinama informacija: kiek kiekvieną egzaminą kiekvienoje šalies mokykloje laikė mokinių ir kiek visų laikiusiųjų išlaikė silpnai, tai yra surinko nuo 16 iki 35 balų.

Reitingo sudarytojams užkliuvo ir NŠA naudojama ir egzamino lygio nustatymo metodika, kuri pagrindiniam lygiui nurodo labai platų intervalą. Anot reitingo sudarytojų, tėvai turėtų reikalauti, kad NŠA pateiktų duomenis, pagal mokyklas korektiškiau ir aiškiai išskirtų silpną pagrindinį lygį ir stiprų pagrindinį lygį,nes dabar dabar vienoje gretoje yra ir ketvertukininkai ir devintukininkai.

Į mokomųjų dalykinį reitingą pateko tik tos mokyklos, kuriose lietuvių kalbos, matematikos, istorijos ir anglų kalbos VBE laikė daugiau nei 5 abiturientai, o kitus egzaminus, jei laikė ne mažiau nei 3 abiturientai.

Ypatingas dėmesys – matematikai

Jonė Kučinskaitė žurnalo „Reitingai“ Reitingavimo skyriaus vadovė teigė, kad tik septyniolikoje šalies gimnazijų matematikos VBE laikę mokiniai, jį visi išlaikė, o kitose daugiau nei trijuose šimtuose gimnazijų šį egzaminą išlaikė ne visi. Anot jos, yra ir tokių gimnazijų, kaip kad Vilniaus Laisvės gimnazija, kur net 75 proc. abiturientų neišlaikė matematikos egzamino. „Nors kalbame apie mokymosi mokytis kompetenciją, matome, kad per dvylika metų mokiniai to neišmoko. Pamatėme ir mūsų 2011 metų ugdymo programų spragas, kurios buvo įvestos be jokio „pilotavimo“, – galimas nesėkmių egzaminuose priežastis vardijo J. Kučinskaitė ir pridūrė, kad jei nuotolinis mokymas bus tęsiamas, būtina jį padaryti kuo patrauklesnį, nes mokiniams žiūrint į „kalbančias galvas“ pamokų metu paprasčiausiai nuobodu.

Šiemet valstybinio brandos egzamino šiais metais neišlaikė apie trečdalis visų šalies mokinių ir tik 17-oje iš 332 gimnazijų (kurių mokiniai laikė matematikos VBE) visi dvyliktokai išlaikė valstybinį matematikos brandos egzaminą. Daugiausiai neišlaikiusiųjų – sostinėje. Tarp jų ir elitinių gimnazijų abiturientai.O kokiose gimnazijos mokiniai geriausiai išlaikė tiek matematikos VBE, tiek kitus?

Matematikos geriausiai išmoko: KTU gimnazija, Vilniaus licėjus, Klaipėdos licėjus, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Vilniaus M. Biržiškos gimnazija.

Lietuvių kalbos geriausiai išmoko: Ukmergės r. Želvos gimnazija, Vilniaus Žirmūnų gimnazija, Klaipėdos licėjus, Kauno jėzuitų gimnazija, LSMU gimnazija.

Istorijos geriausiai išmoko: Vilniaus licėjus, Klaipėdos licėjus, KTU gimnazija, Vilniaus Žirmūnų gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija.

Biologijos geriausiai išmoko: Klaipėdos licėjus, Šalčininkų r. Eišiškių S. Rapolionio gimnazija, KTU gimnazija, Vilniaus licėjus, Vilniaus jėzuitų gimnazija.

IT geriausiai išmoko: Vilniaus jėzuitų gimnazija, Klaipėdos licėjus, KTU gimnazija, LSMU gimnazija, Telšių V. Borisevičiaus gimnazija.

Chemijos geriausiai išmoko: Vilniaus Žvėryno gimnazija, Prienų „Žiburio“ gimnazija, Šiaulių J. Janonio gimnazija, Vilniaus licėjus, Klaipėdos „Ažuolyno“ gimnazija.

Fizikos geriausiai išmoko: Vilniaus licėjus, KTU gimnazija, Vilniaus jėzuitų gimnazija, Klaipėdos „Ažuolyno“ gimnazija, Vilniaus Žirmūnų gimnazija.

Anglų kalbos geriausiai išmoko: Vilniaus licėjus, Klaipedos licėjus, Kauno technologijos universiteto gimnazija, Vilniaus jezuitu gimnazija, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija.

Geografijos geriausiai išmoko: Kauno jėzuitų gimnazija, KTU gimnazija, Kėdainių šviesioji gimnazija, Vilniaus licėjus, Panevėžio J. Balčikonio gimnazija.

Įvertino ir šalies kolegijas

Žurnalas „Reitingai“ pristatė iš viso 45 koleginių studijų krypčių specialistų parengimo vertinimą.

Tiek kolegijų profesinius bakalaurus, tiek universitetų bakalaurus buvo vertinami, pagal tuos pačius parametrus. Didžiausią dalykinio studijų krypčių reitingo svorį – net 30 taškų suteikėme darbdavių nuomonei. Darbdavių apklausą šių metų rugsėjo 13 d. – spalio 7 d. atliko sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“, kuri apklausė 2205 darbdavius (iš jų 21 proc. aukščiausios grandies vadovų, 56 proc. vidurinės grandies vadovų ir 23 proc. žemesnės grandies vadovų) iš visų šalies regionų bei visų ūkio šakių, taip pat viešojo sektoriaus.

Skirtingiems sektoriams atstovaujančių visos Lietuvos darbdavių buvo klausiama, kokių aukštųjų mokyklų ir kokių studijų krypčių alumnai dirba jų įmonėse, įstaigose bei organizacijose ir buvo prašoma įvertinti šių krypčių skirtingų kolegijų alumnų parengimą ir darbo kokybę. Darbdaviai galėjo išskirti 1–2 kolegijas, kurių absolventų žinios ir gebėjimai juos tenkina labiausiai.

Dar 20 taškų buvo atiduota realiam darbdavių elgesiui su baigusiaisiais kolegijas, tai yra kaip kiekvienos kolegijos konkrečios studijų krypties absolventams sekasi įsidarbinti ir kiek jie uždirba.

Vertindami šį kriterijų reitingų sudarytojai rėmėsi Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA), kaip įsidarbinti sekėsi konkrečios studijų krypties 2018 m. laidos alumnams ir kokius atlyginimus gauna tos krypties 2018 m. laidos absolventai.

Tiesa, kadangi STRATA nevertina tų krypčių, kurios išleido mažiau nei po dešimt absolventų, prie keleto krypčių nerasite duomenų, kaip sekėsi įsidarbinti absolventams ir kokius atlyginimus jie gauna.

Kaip ir ankstesniais metais, remdamiesi Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, vertinta ir tai, kokio lygio pirmakursius priėmė kiekviena aukštoji mokykla. Kolegijų reitinge vertinta, koks yra visų 2020 m. vasarą priimtų studijuoti pirmakursių stojamojo balo vidurkis, ir šiam kriterijui suteiktas 10 taškų svoris.

Šalies kolegijų reitingas atrodo taip:

1. Vilniaus kolegija pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra 18-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;

2. Kauno kolegija pirmauja beveik trečdalyje, tai yra 13-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;

3. Kauno technikos kolegija pirmauja 4-iose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;

4. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Lietuvo aukštoji jūreivystės mokykla ir Klaipėdos valstybinės kolegija pirmauja 2-ose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;

5. Vilniaus dizaino kolegija, Vilniaus verslo kolegija ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirmauja 1-oje vertintoje profesinio bakalauro studijų kryptyje.

Tiek kolegijų profesinius bakalaurus, tiek universitetų bakalaurus reitingo sudarytojai vertino pagal tuos pačius parametrus, o didžiausią dalykinio studijų krypčių reitingo svorį – net 30 taškų suteikė darbdavių nuomonei.

Tarp universitetų – geriausias VU

Jau septintą kartą pristatą lyginamasis universitetų studijų krypčių vertinimas.

Universitetų bakalaurų rengimo kokybė tradiciškai vertinta pagal tuos pačius parametrus kaip ir kolegijų profesinių bakalaurų rengimą.

Iš viso buvo vertinta 80 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų krypčių. Iš jų:

1. Vilniaus universitetas pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra net 30-yje studijų krypčių;

2. Kauno technologijos universitetas pirmauja vienolikoje studijų krypąių;

3. Vilniaus Gedimino technikos (Vilnius tech) universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse;

4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 8-iose arba dešimtalyje visų vertintų studijų kryptyse;

5. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 7-iose studijų kryptyse;

6. Vilniaus dailės akademija pirmauja 4-iose studijų kryptyse;

7. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Klaipėdos universitetas pirmauja 3-ose studijų kryptyse;

Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Lietuvos sporto universitetas pirmauja 1-oje studijų kryptyje;

Labai panašias tendencijas atskleidžia ir universitetų reitingas pagal magistrantūros studijų specialistų parengimą. Vertindami universitetų magistrų rengimą žurnalo „Reitingai“ komanda įvertino 78 studijų kryptis. Iš jų:

1. Vilniaus universitetas pirmauja arti pusės visų vertintų – 35-iose studijų kryptyse;

2. Vilniaus Gedimino technikos (Vilnius tech) universitetas pirmauja 12-oje studijų krypčių;

3. Kauno technologijos universitetas pirmauja 9-iose studijų kryptyse;

4. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 7-iose studijų kryptyse;

5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus dailės akademija pimauja 3-ose studijų kryptyse;

6. Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Klaipėdos universitetas pirmauja 2-ose studijų kryptyse;

7. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, Lietuvos sporto universitetas, Šiaulių universitetas (kurį dar vertintas kaip atskiras) pirmauja 1-oje studijų kryptyje.

J. Kučinskaitė atkreipė dėmesį, kad švietimo sistema pataikauja jaunimui, rengiami tie specialistai, kurių parengimas nėra brangus ir itin mažai rūpinamasi tuo, kaip į darbo rinką įsilies tie specialistai, kurių poreikis nėra didelis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.