„Smurtas šeimoje yra vienas dažniausių nusikaltimų, o 8 iš 10 smurto artimoje aplinkoje aukų yra moterys. EIGE tyrimai rodo, kad smurtas prieš moteris Lietuvai kasmet kainuoja 650 milijonų eurų.
Deja, ir toliau gesiname gaisrus – nei smurto lyties pagrindu prevencijos politikos suformavimas, nei smurto prieš moteris epidemijos įveika nėra Vyriausybės prioritetų sąraše. Beje, smurtas lyties pagrindu net neminimas Vyriausybės programoje“, – įsitikinusi D. Šakalienė.
Iš naujos Vyriausybės tikisi daug
Bendraudama su naujienų portalu lrytas.lt politikė išreiškė susirūpinimą, kad Vyriausybės programoje iš viso nekalbama apie smurtą lyties pagrindu ir suabejojo, ar šios aspektas tikrai bus įrašytas į Vyriausybės priemonių planą, mat pastarasis remiasi būtent programa: „Jei Vyriausybės programoje net nėra minimas smurtas lyties pagrindu, o smurtas prieš moteris nėra išskirtas kaip prioritetas...“
D. Šakalienė patikino, kad smurtas prieš moteris mūsų šalyje yra tokie aktuali problema, kad ir pats smurto prieš moteris terminas, tiek įrodymais grįstos prevencijos politikos šiuo klausimu formavimas Vyriausybės programoje turėtų būti įvardytas. „Sunku turėti sisteminį planą, kai net tokio tikslo nėra“, – ironizavo politikė ir pridūrė, kad iš naujosios Vyriausybės tikisi daug ir nesupranta, kodėl „smurto prieš moteris epidemija nėra šios vyriausybės prioritetas“.
Paskirtojo socialinės apsaugos ir darbo ministrė konservatorė Monika Navickenė teigė, kad Vyriausybė šios socialinės problemos neignoruoja.
„Sveikintinas Dovilės nuoseklumas siekiant kuo efektyviau kovoti su smurto problema, tačiau Vyriausybės programoje tam skirtas tikrai ne vienas sakinys. Joje išskirtas vienas atskiras punktas apie lygias galimybes visiems, kuriame kalbama, kad būtina naikinti visas diskriminacijos apraiškas ir visoms visuomenės grupėms sudaryti lygias galimybes. Turime skatinti nulinę toleranciją bet kokiam smurtui“.
Žada problemą spręsti
M. Navickienė atkreipė dėmesį, kad dažnai smurtas artimoje aplinkoje naudojamas prieš moteris ir vaikus.
„Labai svarbu užtikrinti lygias vyrų ir moterų galimybes visose viešosios politikos srityse. Smurto temai priemonių plane bus skirta labai daug dėmesio, kalbėsime apie tai su teisingumo ministre, kokie pokyčiai galėtų būti įgyvendinami dėl smurto lyties pagrindu“, – sakė ji ir patikino, kad ši problema bus sprendžiama pasitelkus visas turimas galimybes.
Paskirtoji ministrė teigė, kad jos kuruojama sritis yra labai plati ir joje gausu įvairių problemų.
„Puikai suprantu man tenkančią atsakomybę. Dažnai, net ir geriausios įstatyminės iniciatyvos ar kiti dalykai, kai reikalas pakrypsta link įgyvendinimo, atsiremia į žmones, kurie yra sistemoje ir kurie atsakingi už šiuos darbus. Labai svarbu, kad galėtume kuo geriau įgalinti visus socialinės srities darbuotojus. Svarbu, kad būtų ne tik atsakomybė ar baimė suklysti, bet ir tam tikri problemų sprendimo įrankiai, kad jie nebijotų jiems suteikiamą atsakomybę prisiimti“, – kalbėjo M. Navickienė ir pridūrė, kad įvairių iniciatyvų, padėsiančių spręsti įsisenėjusias problemas, priemonių plane bus tikrai nemažai.
Anot politikės, didelę dalį sėkmės lemia tai, kaip pavyksta surasti dialogą su sprendimų įgyvendintojais – šalies savivaldybėmis ir kitomis atsakingomis institucijomis.
Politikė pasakojo, kad jai darbuojantis apygardoje teko susidurti su ne vienu smurto artimoje aplinkoje ir smurto prieš moteris atveju: „Keli atvejai buvo labai skaudūs. Teko susidurti su tokiu atveju, kai vyras prieš žmoną smurtavo labai sofistikuotais metodais, žinodamas, kada bus peržengta įstatymo reglamentuojama riba ir, žinoma, jis jos niekada neperžengdavo, bet moteris gyveno nuolatinėje baimėje. Tuo atveju ikiteisminiai tyrimai nebūdavo pradedami, nes jiems, pareigūnų nuomone, neužtekdavo vadinamosios „pakankamos sudėties“. Ir ši situacija atskleidžia labai svarbią problemą, kai nuo smurto kenčianti moteris negali sulaukti pagalbos vien todėl, kad ikiteisminis tyrimas nėra pradedamas. Dėl panašių atvejų bus siekiame kuo glaudesnio bendradarbiavimo su teisingumo ministerija ir galvosime, kaip šiuos dalykus galima pakeisti“.
M. Navickienė patikino, kad jai žinomi ne tik fizinio, bet psichologinio smurto atvejai, kurie sukelia ne mažiau skaudžias pasekmes.
