„Mano širdis stipriai sušlubavo, į Santaros klinikas netikėtai pakliuvau būdamas priešinfarktinės būsenos.
Teko savo akimis pamatyti, kaip medikai dirba tarsi karo lauke. Nors tvyro didelė įtampa, jie su pacientais elgiasi labai rūpestingai.
Man buvo padarytas testas dėl COVID-19 ir suteikta skubi pagalba širdžiai“, – „Lietuvos rytui“ iš ligoninės telefonu pasakojo J.Viesulas, kuris beveik dešimtmetį vadovavo vienai didžiausių šalyje logistikos bendrovių „Ferogama“.
Didelį stresą šią savaitę patyręs vilnietis verslininkas daugiau kaip 25 metus buvo žinomo milijonieriaus, mecenato R.Karpavičiaus bičiulis.
Būtent R.Karpavičius paprašė J.Viesulo vadovauti įmonei, kurią nustekentą iš varžytynių nusipirko 2009 metais.
Palangoje gyvenusio turtuolio sukurta verslo imperija driekėsi ir už šalies ribų. R.Karpavičius dar valdė Klaipėdoje registruotą bendrovę „Karpis“ ir antrinę įmonę „Marijampolės pieno konservai“, „Rarkarpį“ Tenerifėje, Lukšių ir Širvintų pienines, Ukrainoje – „Vitaut“.
Dar dvi jo įmonės yra registruotos Šveicarijoje.
R.Karpavičiui dar esant gyvam užvirė mūšis dėl jo palikimo, verto apie 120 milijonų eurų. Kova tęsiasi ir po turtuolio mirties, kuri jį po sunkios ligos ištiko 2019 metų rugpjūčio 9-ąją.
Į kovą dėl milžiniško palikimo įsitraukė įspūdingos pajėgos, kuriose figūruoja buvę policijos ir prokuratūros pareigūnai, politikos veikėjai.
Tam pasitelkiami klastingi metodai, kuriuos jau patyrė R.Karpavičiaus artimieji, buvę jo verslo bendražygiai, o šią savaitę – ir 68 metų vilnietis J.Viesulas.
„Jie į įmonės teritoriją atvažiavo nepranešę. Kaip banditai įlėkė viena mašina paskui kitą. Visą kolektyvą išgąsdino“, – kalbėjo J.Viesulas.
Automobiliai sulėkė netikėtai
Gruodžio 8-ąją „Ferogamos“ įmonėje, esančioje prie Panerių geležinkelio stoties, darbuotojai dirbo kaip įprastai – vieną po kito aptarnavo vilkikus su įvairiais kroviniais.
Didžiulis logistikos centras su solidžiu paslaugų paketu, muitinės sandėliais ir 3,6 kilometro geležinkelio atšaka, kuri taip pat priklauso „Ferogamai“, per dieną kartais aptarnauja iki 100 vilkikų.
Įmonė priima krovinius iš Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, paruošia muitinės ir eksporto dokumentus. Teritorijoje dirba ir muitininkai, kurių parašai išlydi krovinius.
Gruodžio 8-ąją darbuotojai pastebėjo, kaip į įmonės teritoriją įvažiavo trys lengvieji automobiliai. Iš jų išlipo grupė vyrų ir moteris.
„Henriko Karpavičiaus nematėme, bet atvyko buvusi „Karpio“ finansininkė ir vyras, panašus į buvusį R.Karpavičiaus vairuotoją. Su jais buvo žmogus, praeityje dirbęs tam tikrose struktūrose. Atvyko ir advokatas iš „Wint“ kontoros“, – pasakojo darbuotojai.
R.Karpavičiaus sūnus Rokas Karpis du iš minėtų asmenų yra įvardijęs teisėsaugai kaip galimos aferos, suregztos siekiant užvaldyti jo tėvo didelės vertės turtą, vykdytojus.
Paskyrė savo pažįstamą
„Ferogamos“ administracijoje dirbančios moterys paaiškėjus nelauktų atvykėlių tikslui nesulaikė ašarų.
Darbuotojai negalėjo patikėti, kad gali netekti vadovo, kurio dėka logistikos centro pastatai buvo suremontuoti, išasfaltuotas kelias, įrengtos vaizdo kameros. Įmonėje nuolat dirba iki 60 darbuotojų, jiems laiku mokami atlyginimai, o per karantiną direktorius rūpinosi, kad darbuotojams kasdien būtų atvežama šilto maisto.
Tačiau atvykėliams rūpėjo ne darbuotojų nuotaikos. Jie nuėjo pas J.Viesulą pranešti, kad nuo gruodžio 7-osios, vakarykštės dienos, jis atšauktas iš pareigų. Verslininkas patyrė didelį šoką, jo sveikata vėliau stipriai sušlubavo.
Į „Ferogamos“ direktoriaus vietą buvo paskirtas H.Karpavičiaus pažįstamas 65 metų Romualdas Gėgžnas.
Jis praeityje yra vadovavęs kelioms įmonėms, kurios bankrutavo. Prieš penkerius metus jis buvo deleguotas į finansų viceministro pareigas.
„2017 metų gruodžio 15-ąją palikęs viceministro pareigas dirbau nevyriausybinėse organizacijose. Dalyvauju politikoje, esu aktyvus pilietinės visuomenės narys. O „Ferogamoje“ mano užduotis – užtikrinti sėkmingą jos veiklą“, – „Lietuvos rytui“ porino R.Gėgžnas.
Jis patvirtino, kad seniai pažįsta H.Karpavičių, nes kartu studijavo pramonės ekonomiką.
Paklaustas, ar „Ferogamos“ turtas bus parduodamas, pašnekovas išsisuko nuo tiesaus atsakymo: „Aš nežinau, ką darys akcininkai.“
R.Gėgžnas neatsakė ir paklaustas, ar direktoriaus kabinetas, kaip kalba darbuotojai, buvo užimtas išsikvietus spynų keitimo įmonę ir išėmus užraktą.
Sužinojęs, kad buvo brutaliai įsibrauta į kabinetą, kuriame yra likę jo dokumentai, knygos, paveikslai ir kiti daiktai, J.Viesulas ligoninėje vėl patyrė stresą.
Verslininkui buvo labai skaudu, kad su juo taip niekšingai pasielgė.
Tiesa, buvusi „Karpio“ finansininkė, o dabar šios bendrovės vadovė prieš pranešant žinią apie atleidimą pabučiavo jį į žandą. Tačiau J.Viesului tai prilygo Judo bučiniui (pagal Bibliją apaštalas Judas bučiuodamas Kristų davė ženklą tiems, kurie atėjo jo suimti. – Aut.).
Matė ir paslaptingą moterį
Kai R.Karpavičius pakvietė J.Viesulą dirbti į „Ferogamą“, ten buvo vos keturi darbuotojai. Vilnietis puikiai pamena ir 2018 metų sausį, kai pasveikino R.Karpavičių jubiliejaus proga, padeklamavo jam specialiai sukurtą eilėraštį, užrišo vardinę juostą.
Tada J.Viesulas išgirdo ilgamečio bičiulio pažadą, kad būtinai iškels didelę šaunią puotą per jo jubiliejų.
„Mano jubiliejus dar buvo toli, tad Raimondas tikrai neplanavo sirgti. Jis buvo sportiškas, sveikai maitinosi. Kai 2018 metų lapkritį jam buvo atlikta operacija (operuoti piktybiniai navikai smegenyse. – Aut.), aš siūliau padėti dėl tolesnio gydymo užsienio šalyse, kur turiu gerų draugų.
Pirmą kartą aplankęs Raimondą ligoninėje mačiau moterį, kuri trumpam buvo užėjusi į palatą. Bet mano bičiulis jos nepristatė. Kitą kartą, jau po operacijos, ta moteris užėjusi į palatą nusistebėjo, kaip aš ten patekau, nes prie durų stovėjo apsaugininkas.
Aš pajuokavau, kad kaip viesulas einu kiaurai. Ji nieko nesakiusi išėjo. Kas yra ta moteris, man pradėjo aiškėti tik per R.Karpavičiaus laidotuves, kai šarvojimo salėje ant sienos buvo rodomos nuotraukos.
Jose figūravo ir ji (Aistė Grybauskienė-Karpavičienė, kuri likus keliems mėnesiams iki R.Karpavičiaus mirties tapo jo antrąja žmona. – Aut.). Iki tol vienintelę Audronę Karpavičienę pažinojau kaip tikrąją Raimondo žmoną.
Kai paskutinį kartą aplankiau Raimondą ligoninėje, jis man pasakė: „Jeigu taip išeis, kad manęs nebebus, aš tau visada padėsiu iš dangaus.“ Tada išėjau iš palatos, nes atėjo jo brolis Henrikas. Daugiau niekada nebemačiau savo draugo gyvo. O vėliau sužinojęs, kad Raimondas mirė turėdamas pragulų, kokį pusmetį negalėjau atsigauti“, – kalbėjo J.Viesulas.
Verslininkas svarstė, jog jis buvo atleistas turbūt dėl to, kad išdrįso kreiptis į nekilnojamojo turto agentūrą ir paklausti, ar teismas yra davęs leidimą parduoti „Ferogamos“ turtą, kurį skelbimų portaluose siūloma pirkti už 5 milijonus eurų. Jam atskriejo žinia, kad atsakys H.Karpavičius.
Rūpestingų medikų Santaros klinikose prižiūrimas J.Viesulas iš ligoninės šią savaitę paskambino H.Karpavičiui ir tiesiai paklausė, ar jo laukia R.Karpavičiaus likimas: „Tai po Raimondo aš būsiu kitas?“
Tuo metu įmonės darbuotojai dar kurstė viltį: „Dirbame toliau, bet nuotaika prislėgta. Tikimės, kad mūsų direktorius greitai pasveiks ir sugrįš.“
Valdybai diriguoja brolis
„Vadovas atšauktas įstatymų numatyta tvarka. Sprendimą jį pakeisti ir paskirti naują vadovą priėmė įmonės akcininkas.
H.Karpavičius yra paskirtas laikinuoju R.Karpavičiaus palikimo administratoriumi. Palikimą sudaro apibrėžtas turtas. Administratorius pats negali priimti sprendimų dėl kito turto, kuris jam nepaskirtas tiesiogiai administruoti.
Toje grupėje yra daug bendrovių, kurių akcininkai ir valdybos priima sprendimus savarankiškai. H.Karpavičius priima sprendimus tik savo kompetencijos ribose“, – „Lietuvos rytui“ aiškino H.Karpavičiui atstovaujančios kontoros „Wint“ advokatė Daiva Ušinskaitė-Filonovienė.
„Lietuvos ryto“ žiniomis, bendrovės „Ferogama“ akcininkė yra įmonė „Karpis“, kurios valdybos pirmininkas – būtent H.Karpavičius. Kiti valdybos nariai – našlė Aistė Karpavičienė ir buvusi „Karpio“ finansininkė.
Nekantravo užvaldyti vilą
Kontoros „Wint“ advokatai jau nuo pat pradžių figūruoja šioje skandalingoje istorijoje. Vienas jos atstovų Giedrius Danėlius su dviem aukšto rango policijos pareigūnais pasižymėjo egzotiškoje Tenerifės saloje, kai ten bandė perimti R.Karpavičiui priklausančią vilą.
Buvusio aukšto rango prokuroro G.Danėliaus, kuris 2018 metais net buvo siūlomas į teisingumo ministro pareigas, surengtas žygis nuskambėjo ir Ispanijoje, ir Lietuvoje.
4 milijonų eurų vertės viloje 46 metų A.Grybauskienė esą svajojo atšokti vestuves su 61 metų R.Karpavičiumi, jau sirgusiu glioblastoma – agresyviausia smegenų vėžio forma. Bet 2019 metų liepos 22-ąją, kai trys įsibrovėliai pateko į vilą, R.Karpavičiaus būklė jau buvo labai sunki, jis neįstengė pats valgyti.
Nors iki šiol neaišku, kas davė nurodymą šturmuoti vilą, faktinės aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad kažkas dar iki R.Karpavičiaus mirties galėjo žinoti jo testamento turinį.
Mįslingomis aplinkybėmis sudarytame ir 2019 metų kovo 5-ąją Kaune patvirtintame testamente vila užrašyta būtent A.Grybauskienei. Viloje yra penki miegamieji, baseinas, o iš terasos atsiveria vaizdas į vandenyną. Gal moteris nekantravo joje šeimininkauti?
Ten ji viešėjo 2018 metais, kai buvo įdarbinta „Marijampolės pieno konservuose“ ir esą rinkodaros klausimais konsultavo Tenerifėje esančią „Marilitu“ gamyklą.
Prieš patekdami į milijonieriaus vilą atvykėliai išsikvietė spynų keitimo meistrą. Patekęs į vidų G.Danėlius bandė išprašyti ten buvusius poilsiautojus, tačiau tam sutrukdė atvykę vietos pareigūnai.
Našlė Aistė Karpavičienė penktadienį vakare atsiuntė atsakymus į jai „Lietuvos ryto“ pateiktus klausimus ir išdėstė poziciją dėl vilos Tenerifėje bei R.Karpavičiaus palikto turto administravimo.
„Tenerifės saloje esanti vila priklauso vienai iš mano velionio vyro įmonių. Nuo to momento, kai Audronė Karpavičienė ir Rokas Karpis į ją neteisėtai įsibrovė (iš ten išvarydami vyro pavedimu reikalus tvarkiusį jo žmogų), visus įmonės turto atgavimo klausimus iki šiol tvarko bendrovės „Karpis“ prezidentė Aušra Mockuvienė. Ji vyko į Tenerifę kartu su G.Danėliumi.
Įsigaliojus 2019 spalio 3 d. teismo nutarčiai dėl mano velioniui vyrui priklausiusio turto administravimo, kartu su įmonės „Karpis“ prezidente A.Mockuviene visus turto tvarkymo ir jo vertės išsaugojimo klausimus Lietuvoje, Ispanijoje, Šveicarijoje ir kitose šalyse sprendžia mano velionio vyro brolis H.Karpavičius.
Aš jam esu pateikusi paklausimą dėl turto administravimo ir jo vertės išsaugojimo, tame tarpe ir įmonei „Rarkarpis“ priklausančio nekilnojamojo turto – vilos užvaldymo reikalų, tačiau atsakymo nesu gavusi“, – rašoma našlės laiške.
Apklaus Tenerifės pareigūnai
Aronos teismo teisėja Sofia Elena Valdivia Lopez, išstudijavusi visą surinktą medžiagą apie iš Lietuvos atvykusių piliečių įsiveržimą į privačią nuosavybę Adechės kurorte, davė sutikimą apklausti įtariamuosius.
Dokumentai, kuriuos „Lietuvos rytas“ gavo iš Tenerifės, patvirtina, kad trys Lietuvos piliečiai kaip įtariamieji bus apklausti baudžiamojoje byloje. To prašė ir mirusio milijonieriaus R.Karpavičiaus pirmosios šeimos atstovai Ispanijoje.
Aronos teismo sprendime figūruoja G.Danėliaus, taip pat dviejų tuomečių aukštų Lietuvos policijos pareigūnų Giedriaus Sklado ir Dariaus Žukausko pavardės.
Ispanijos Karalystės, kuriai priklauso egzotiškoji Tenerifės sala, pareigūnai parengė kreipimąsi į Lietuvos valdžios institucijas.
Ispanai prašo surengti G.Danėliaus, G.Sklado ir D.Žukausko apklausą per vaizdo konferenciją.
Advokatas kratėsi šešėlio
Dėl skandalingojo žygio G.Danėlius jau aiškinosi Lietuvos advokatų tarybai. Jis tvirtino, kad 2019 metų liepos mėnesį Tenerifėje esą veikė atstovaudamas Ispanijos Karalystėje registruotai bendrovei „Rarkarpis“ ir vykdė jos pavedimą.
„Nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių tariamą advokato veiksmų neteisėtumą ar neatitikimą profesinės etikos reikalavimams“, – nutarė Advokatų taryba ir neiškėlė G.Danėliui drausmės bylos.
„Lietuvos rytą“ pasiekė informacija, kad G.Danėlius, atstovaudamas vienai pusei, galėjo tartis su kita puse, prašyti neviešinti jo.
Advokatas kratėsi įtarimų šešėlio: „Palikimo istorijoje paslaugų neteikiu. Bet kokie advokato veiksmai yra atliekami suderinus su klientu ir tik jo interesais.“
Pažemino pareigūno vardą
Nors po žygio Tenerifėje G.Danėliui Advokatų taryba buvo maloninga, dviem jo palydovams nepavyko išsisukti.
Po „Lietuvos ryto“ tyrimo, kuriame buvo paviešintos R.Karpavičiaus vilos šturmo nuotraukos, tuometis Kauno kriminalinės policijos vadas G.Skladas ir Kauno apskrities policijos komisariato viršininkas D.Žukauskas buvo priversti palikti tarnybą.
Policijos departamentas pripažino, kad jie savo veiksmais Tenerifėje pažemino pareigūno vardą. G.Skladas ir D.Žukauskas prašė teismo panaikinti generalinio komisaro įsakymą dėl pareigūno vardo pažeminimo.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Algis Markevičius gruodžio 8-ąją atmetė G.Sklado skundą kaip nepagrįstą.
Teismas pripažino, kad buvęs aukštas pareigūnas elgėsi neetiškai ir šališkai, kad tokie kaip jo veiksmai akivaizdžiai diskredituoja Lietuvos policiją kaip vieną svarbiausių institucijų, taip pat menkina pasitikėjimą visomis valdžios institucijomis.
G.Skladas teismui aiškino, kad į Tenerifę vyko per atostogas, o į vilą esą buvo pakviestas užeiti. Esą jis buvo „tik pasyvus stebėtojas“, „nesiekė užtikrinti advokato apsaugos“.
Tačiau teismas akcentavo, kad G.Skladas galėjo ir turėjo galimybę suprasti, jog netiesiogiai dalyvauja konflikte tarp į vilą atvykusių asmenų ir ten jau gyvenusių asmenų.
„Tuo pačiu galėjo ir turėjo suprasti, kad kartu su kolega gali būti atpažinti kitų asmenų kaip aukšto rango Lietuvos Respublikos pareigūnai.
Dėl to asmenims, kurie tiesiogiai dalyvavo konflikte, pagrįstai susidarys įspūdis, kad visa Lietuvos policijos sistema neoficialiai palaiko vieną iš šalių, kurios sprendžia ginčą dėl didelės vertės turto priklausomybės“, – pabrėžė teismas.
Teismui abejotina pasirodė prielaida, kad Kauno miesto Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkas, įvykio vietoje bendraudamas su Kauno apskrities policijos viršininku ir advokatu, neturėjo informacijos apie tai, kam atstovauja su jais atvykęs advokatas, taip pat apie šalių ginčus dėl milijoninio turto priklausomybės.
Įvertinęs įrodymų visumą teismas padarė išvadą, kad G.Sklado veika pasireiškė tyčia.
Bet kuriam žmogui, susidūrusiam su tokia situacija, kai dalyvauja antro pagal dydį Lietuvos miesto du aukščiausi vadovaujantys pareigūnai, tokie veiksmai pagrįstai gali daryti psichologinį poveikį ir priversti manyti, kad policijos pareigūnai vykdo vienos iš šalies pavedimus.
Viešai pasirodžiusi tokia informacija – realus pagrindas visuomenei manyti, kad policijos sistema yra korumpuota ir kad jai suteiktos galios gali būti naudojamos įgyvendinant privačius turtinius interesus.
Kiek anksčiau buvo atmestas ir D.Žukausko skundas, kurį jis teikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Visą tyrimą skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
