Jam to padaryti nepavyko, turbūt sunkiai seksis ir naujajam ministrui
A.Dulkiui.
Kauniečiai puikiai prisimena šių metų kovą, kai visi ne maisto prekes
siūlantys prekybos centrai išvis buvo uždaryti, tačiau kauniečiams
nekilo sunkumų net porą valandų stovėti eilėje prie telefonu bei
internetu užsakytų „Senukų“ ar „Ermitažo“ prekių atsiėmimo punkto.
Valdininkų ir epidemiologų įtikinėjimai, kad tokiu sudėtingu metu žmogui
visiškai užtenka pasirūpinti maisto produktais, gyventojų niekaip
neįtikino. Jie muistėsi eilėje tiek dėl dėžutės dažų, tiek dėl kelių
maišų juodžemio sodinukams auginti. Juk vis tiek nėra ką veikti.
O ką daryti, jeigu tualete sugedo santechnikos įranga? Negali
daugiabutyje gyvenantys žmonės uždaryti tualeto iki karantino pabaigos.
Aistringi prekybos centrų lankytojai svajingai prisimena praėjusią
vasarą, kai prekyba vyko be jokių apribojimų ir net patalpų viduje
nereikėjo užsidėti kaukės!
Slenkant antrajai koronaviruso bangai valdžia neuždarė prekybos centrų,
tačiau ėmėsi tokių ribojimų, kuriuos dar prieš metus gyventojai būtų
pavadinę utopinės fantastikos apraiškomis.
Prieš 2019-ųjų Kalėdas prekybininkai stengėsi privilioti kuo daugiau
klientų, o šiemet valdžios nurodymu stengiasi jiems sudaryti kuo daugiau
kliūčių pasiekti prekybos vietą.
Viena pirmųjų didelio atgarsio sulaukusių priemonių buvo rekomendacija
prekybos centrams atsisakyti akcijų ir išpardavimų.
Kur tai matyta – juk Lietuvoje ir taip daugelis gėrimų bei maisto
produktų kainuoja brangiau negu kaimyninėje Lenkijoje. Nuolaidų
panaikinimas – tiesiog triuškinantis smūgis kiekvieno gyventojo
biudžetui.
Komentuodami naujausius apribojimus kauniečiai pasidalijo į dvi grupes.
Vieni tikino, kad pats laikas išvis kelioms savaitėms uždaryti visus
prekybos centrus, nes visi prašymai ir perspėjimai neveiksmingi.
Kiti, priešingai, ragino net pailginti jų darbo laiką siekiant labiau
išskaidyti pirkėjų srautą ir įpareigoti atidaryti daugiau kasų, kad
žmonės kuo trumpiau stovėtų eilėse.
Aišku, nurodymas greta prekybos centrų palikti vos 20 proc. vietų
automobiliams turbūt atsidurs tiek rinkodaros, tiek medicinos
vadovėliuose.
„Kaip pakenkti potencialiam pirkėjui, jį išgąsdinti ir sumažinti
pardavimą“ – šiam leidiniui geriausiai tiktų toks pavadinimas.
Naivu buvo tikėtis, kad visoje Europoje išsiskiriantis ribojimas
artėjant Kalėdoms atgrasys kauniečius nuo poreikio lankytis prekybos
centruose. Taip ir nutiko, o labiausiai nukentėjo greta didelių
prekybos centrų gyvenantys miestiečiai.
Savanorių, Pramonės prospektų gyventojai iškart pajuto, kad daugiabučių
kiemai prisipildė nematytų automobilių, o jiems patiems teko ieškoti
laisvos erdvės atokiau nuo namų.
Galima pajuokauti – patys gyventojai kalti. Jeigu būtų suformavę žemės
sklypą aplink daugiabutį, galėtų įrengti užtvarą ir prašalaičiai
neįvažiuotų.
Tingesni vairuotojai lūkuriavo aikštelėse, kol vietas atlaisvins
anksčiau atvykę pirkėjai, todėl populiariose prekybos vietose jau
pirmosiomis naujos tvarkos galiojimo dienomis susidarė net automobilių
spūstys.
Visi apribojimai turbūt būtų gerokai veiksmingesni, jeigu šalies valdžia
juos būtų pradėjusi taikyti spalį ar net rugsėji.
Kalėdos – toks metas, kai žmonės plačiau atveria piniginę. Šiemet ją
norisi atverti dar plačiau. Kai nebeliko daugybės pramogų, galimybių
keliauti, pirkiniai tapo viena geriausių priemonių nuvyti šalin
depresiją keliančias mintis.
Virusų bangos atslūgsta, savaime atslūgs ir pirkinių paieškos banga.
Teks dar palaukti kelias savaites, nes jokios represinės priemonės
turbūt nepakeis situacijos.
„Laikinoji sostinė“
