Šimonytė teigė, kad situacija šalyje yra labai rimta ir laboratorijos perkrautos, o testavimas realios situacijos neatskleidžia. „Vienintelis dalykas, kuris leistų sumažinti viruso plitimą – kuo mažesnis judėjimas ir kuo mažiau kontaktų“, – teigė premjerė.
Anot jos, dabar svarbiausiais tikslas – sumažinti naujų atvejų skaičių iki tiek, kad „vėl galėtume taikyti tradicines kontrolės priemones, per tą laiką laiką papildytume savo arsenalą naujomis testavimo galimybėmis ir po truputį pradėtume gauti vakcinas“.
Optimistinės švenčių prognozės I. Šimonytė nepateikė, atvirkščiai – prabilo apie dar niūresnį scenarijų: „Jei karantino apribojimų bus laikomasi sutartinai ir visuotinai, tai naujų užsikrėtimų skaičius sausio mėnesį sieks apie penkis šimtus atvejų. Tada galima galvoti apie lokalių priemonių taikymą ir pradėti kuo platesnio masto vakcinavimą. Jei per šventes reikalavimų nebūtų laikomasi, jei žmonės nuspręs, kad šventė yra svarbiau nei artimųjų sveikata ar gyvybė, tokiu atveju, sausio mėnesį turėtume naują atkritį ir atvejų sumažėjimo tektų laukti dar vieną papildomą mėnesį“, – sakė ji.
„Jeigu bus reikalingi tokie apribojimai, kurie yra komendanto valandos iš esmės apribojimai, tai yra tai, kas taikoma šiaip daugelyje Europos valstybių, turbūt beveik visose Europos valstybėse yra taikomi apribojimai tiesiog išeiti iš namų, tuomet tokių apribojimų jau tektų prašyti Seimo nustatyti“, – ketvirtadienį teigė I. Šimonytė.
Komendanto valanda gali būti įvedama šalyje paskelbus nepaprastąją padėtį. Ją paskelbti gali Seimas.
„Eina kalba apie tai, kad jeigu nesusitarsime ir nesusiimsime ir nesugebėsime taisyklių laikytis suprasdami, kokia rimta yra situacija, tai tiesiog reikės tam tikrų prievartinių priemonių ir didesnio įgaliojimo priežiūros, teisėsaugos institucijoms, kad tai būtų prižiūrima“, – kalbėjo premjerė.
Ji sakė, kad dėl tokių priemonių būtinumo paaiškės „artimiausiomis dienomis“, gavus naujausius duomenis apie gyventojų mobilumą.
„Įvertinsime naujesnius mobilumo duomenis ir jeigu matysime, kad mobilumas nėra sumažėjęs pakankamai, tai reikės, matyt, svarstyti apie tas priemones, kurios tą mobilumą galėtų sumažinti, ir tos priemonės jau būtų Seimo prerogatyvoje“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Lietuvoje trečiadienį įsigaliojo griežtesnis karantino režimas, kurio metu uždarytos daugelis parduotuvių, kirpyklos ir apribotas žmonių judėjimas.
Įvedus komendanto valandą teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, draudžiama būti viešose vietose be specialaus leidimo ir asmens dokumentų.
A. Dulkys: situacija bus valdoma, kada bus pasiektas pagrindinis tikslas
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad pandemijos situacija, sveikatos apsaugos sistema bus valdoma tada, kai bus pasiektas tikslas, kurį ministras apibrėžia trimis aspektais.
„Pirmiausia turime daryti viską, kad visi atvejai būtų atsekami, o kontaktą turėję asmenys būtų izoliuoti per 48 valandas. Šiandien mes tai darome per tris-keturias dienas ar dar ilgiau.
Antra – nemažinant testavimo apimčių, nuo visų darytų testų, teigiamų testų dalis neturėtų viršyti 5 procentų. Šiandien mes turime 22 procentus. O atvejų skaičius, tam, kad galėtume sakyti, kad sistema yra tikrai valdoma, turėtų siekti 200.
Trečia – turime daryti viską, kad 100 žmonių neužkrėstų daugiau kaip 100 kitų žmonių. (...) Toks yra mūsų galutinis tikslas“, – kalbėjo A.Dulkys.
Anot jo, neužteks pasiekti vieno iš šių rodiklių – reikia pasiekti visus šiuos rodiklius vienu metu, jie turėtų išsilaikyti bent 7 dienas.
„Tai nebus karo pabaiga, tačiau tai bus signalas, kad mūsų sveikatos apsaugos sistema vėl valdo situaciją“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.
