Išgirtoji kandidatė į generalinius prokurorus N. Grunskienė – su nuodėmių kupra: ankstesnė veikla glumina teisininkus

Ar Nida Grunskienė tikrai yra geriausia kandidatė į generalinius prokurorus? Tuo įsitikinęs prezidentas Gitanas Nausėda, bet šios Panevėžio prokurorės ankstesnė veikla glumina net visko mačiusius teisininkus.

 Ar N.Grunskienė tikrai yra geriausia kandidatė į generalinius prokurorus? Tuo įsitikinęs prezidentas G.Nausėda, bet šios Panevėžio prokurorės ankstesnė veikla glumina net visko mačiusius teisininkus.<br> lrytas.lt montažas.
 Ar N.Grunskienė tikrai yra geriausia kandidatė į generalinius prokurorus? Tuo įsitikinęs prezidentas G.Nausėda, bet šios Panevėžio prokurorės ankstesnė veikla glumina net visko mačiusius teisininkus.<br> lrytas.lt montažas.
Generalinė prokuratūra nustatė, kad N.Grunskienės vadovaujami Panevėžio prokurorai nekontroliavo šio miesto STT tyrėjų, kuriems vadovauja Ž.Krampalcas.<br>D.Krasausko nuotr.
Generalinė prokuratūra nustatė, kad N.Grunskienės vadovaujami Panevėžio prokurorai nekontroliavo šio miesto STT tyrėjų, kuriems vadovauja Ž.Krampalcas.<br>D.Krasausko nuotr.
Įkandin kandidatės į generalinius prokurorus N.Grunskienės velkasi šleifas dėl jos darbo Panevėžyje. Tačiau politikai kažkodėl nenori to matyti.<br>D.Krasausko nuotr.
Įkandin kandidatės į generalinius prokurorus N.Grunskienės velkasi šleifas dėl jos darbo Panevėžyje. Tačiau politikai kažkodėl nenori to matyti.<br>D.Krasausko nuotr.
Tuometė prezidentė D.Grybauskaitė, kuri pati ne kartą nurodinėjo teisėsaugai, kaip elgtis, už akis badantį bylų vilkinimą ir klaidas kritikavo Panevėžio apygardos prokuratūros vadovybę.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tuometė prezidentė D.Grybauskaitė, kuri pati ne kartą nurodinėjo teisėsaugai, kaip elgtis, už akis badantį bylų vilkinimą ir klaidas kritikavo Panevėžio apygardos prokuratūros vadovybę.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Kad Panevėžio apygardos prokuratūroje vyksta negeri dalykai, ėmė aiškėti po to, kai jos vadove 2013 metais tapus N.Grunskienei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo pinigų pasisavinimo rengiant Europos krepšinio čempionatą. Nuotraukoje – tuometinis LKF generalinis sekretorius M.Balčiūnas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kad Panevėžio apygardos prokuratūroje vyksta negeri dalykai, ėmė aiškėti po to, kai jos vadove 2013 metais tapus N.Grunskienei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo pinigų pasisavinimo rengiant Europos krepšinio čempionatą. Nuotraukoje – tuometinis LKF generalinis sekretorius M.Balčiūnas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Kad Panevėžio apygardos prokuratūroje vyksta negeri dalykai, ėmė aiškėti po to, kai jos vadove 2013 metais tapus N.Grunskienei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo pinigų pasisavinimo rengiant Europos krepšinio čempionatą. Nuotraukoje – tuometinis LKF generalinis sekretorius M.Balčiūnas.<br>D.Umbraso nuotr.
Kad Panevėžio apygardos prokuratūroje vyksta negeri dalykai, ėmė aiškėti po to, kai jos vadove 2013 metais tapus N.Grunskienei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo pinigų pasisavinimo rengiant Europos krepšinio čempionatą. Nuotraukoje – tuometinis LKF generalinis sekretorius M.Balčiūnas.<br>D.Umbraso nuotr.
Kad Panevėžio apygardos prokuratūroje vyksta negeri dalykai, ėmė aiškėti po to, kai jos vadove 2013 metais tapus N.Grunskienei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo pinigų pasisavinimo rengiant Europos krepšinio čempionatą. Nuotraukoje – tuometinis LKF generalinis sekretorius M.Balčiūnas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Kad Panevėžio apygardos prokuratūroje vyksta negeri dalykai, ėmė aiškėti po to, kai jos vadove 2013 metais tapus N.Grunskienei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo pinigų pasisavinimo rengiant Europos krepšinio čempionatą. Nuotraukoje – tuometinis LKF generalinis sekretorius M.Balčiūnas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Tuometė prezidentė D.Grybauskaitė, kuri pati ne kartą nurodinėjo teisėsaugai, kaip elgtis, už akis badantį bylų vilkinimą ir klaidas kritikavo Panevėžio apygardos prokuratūros vadovybę.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tuometė prezidentė D.Grybauskaitė, kuri pati ne kartą nurodinėjo teisėsaugai, kaip elgtis, už akis badantį bylų vilkinimą ir klaidas kritikavo Panevėžio apygardos prokuratūros vadovybę.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tuometė prezidentė D.Grybauskaitė, kuri pati ne kartą nurodinėjo teisėsaugai, kaip elgtis, už akis badantį bylų vilkinimą ir klaidas kritikavo Panevėžio apygardos prokuratūros vadovybę.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Tuometė prezidentė D.Grybauskaitė, kuri pati ne kartą nurodinėjo teisėsaugai, kaip elgtis, už akis badantį bylų vilkinimą ir klaidas kritikavo Panevėžio apygardos prokuratūros vadovybę.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Dec 17, 2020, 6:08 AM, atnaujinta Dec 17, 2020, 1:41 PM

Iškelti bylas, pareikšti įtarimus ir pusantrų metų nieko neveikti. Tokios taktikos buvo laikomasi Panevėžio apygardos prokuratūroje, kuriai nuo 2013 metų vadovauja kandidatė į generalinius prokurorus 51 metų N.Grunskienė.

Antradienį prisistačiusi Seime N.Grunskienė daug ką nustebino pareiškusi, kad skandalų nuolat krečiamoje prokuratūroje dirba tik kvalifikuoti ir sąžiningi pareigūnai, o jei bylos sužlunga teismuose, kaltinti reikėtų tik specialiąsias tarnybas.

Suprask, jas prižiūrintys prokurorai – tik stebėtojai. Tačiau juk būtent prokurorai turi kontroliuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir kitas tyrimo tarnybas.

Tokius kandidatės į generalinius prokurorus išvedžiojimus išgirdę teisininkai kraipė galvą ir vienas kito klausinėjo, kaip tokią prokurorę galima siūlyti į šį svarbų postą.

Juk Panevėžio apygardos prokuratūroje, kuriai vadovauja N.Grunskienė, dažnai nepaisoma ne tik įstatymų, bet ir elementaraus žmoniškumo. Tai patvirtino ir Generalinės prokuratūros atliktas tarnybinis patikrinimas.

Byla – prokuratūros gėda

Kad Panevėžio apygardos prokuratūroje vyksta negeri dalykai, ėmė aiškėti po to, kai jos vadove 2013 metais tapus N.Grunskienei buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo pinigų pasisavinimo rengiant Europos krepšinio čempionatą.

Tuomet įtarimai buvo pareikšti Krepšinio federacijai, jos generaliniam sekretoriui Mindaugui Balčiūnui, tuomečiams Panevėžio savivaldybės vadovams ir dar keliems asmenims, svariai prisidėjusiems, kad čempionato rungtynės įvyktų ir šiame mieste.

Daugiau kaip šešerius metus niekuo dėtiems žmonėms tenka trinti teisiamųjų suolą, kai kuriems net pasėdėti už grotų.

Ši skandalinga byla visiškai subliūško pernai – Vilniaus apygardos teismas ne tik išteisino visus aštuonis teisiamuosius, bet ir konstatavo, kad net nebuvo pagrindo juos teisti.

Mat iš piršto laužtų kaltinimų sulaukę žmonės iš tikrųjų negailėdami laiko ir energijos tik gelbėjo valstybės prestižą.

„Valstybė per prokuratūrą bandė nubausti asmenis, kurie ieškojo būdų, kaip surengti čempionatą, ir tai padarė. Už tai žmonės negali būti teisiami“, – teigiama teismo nutartyje.

Tokios pat nuomonės laikėsi ir Apeliacinis teismas.

Prokuroras trenkė durimis

Nedaug trūko, kad šioje byloje kartu su kitais kaltinamaisiais teisiamųjų suole būtų sėdėjusi ir advokatė Diana Dūdienė.

Pradėjus vadinamąją krepšinio bylą jai iš pradžių taip pat buvo pareikšti įtarimai. Moteris buvo kaltinama, kad Krepšinio federacijai nurodė, kaip iš Panevėžio savivaldybės paimti pinigų.

Protestuodamas dėl tokių absurdiškų savo kolegų pareikštų įtarimų tuomet durimis trenkė jos sutuoktinis – daugybę garsių nusikaltimų ištyręs Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda nusprendė pasirinkti advokato darbą.

O įtariamąja tapusi jo žmona dar beveik dvejus metus buvo traiškoma teisėsaugos girnų.

Persekiojo ir po sprendimo

Po daugybės skundų Vilniaus apylinkės teismas 2015 metų vasarį galiausiai priėmė sprendimą ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu nutraukti.

Tačiau šis neskundžiamas sprendimas nesutrukdė Panevėžio prokurorams nepagrįstai persekioti advokatę.

Palaukusi kelis mėnesius bylą kontroliavusi prokurorė Aurelija Gališanskytė susitarė su STT Panevėžio apygardos pareigūnu, kad jis D.Dūdienei surašytų naują panašų įtarimą.

Kai įtarimas buvo surašytas, prokurorė A.Gališanskytė nuskuodė į Panevėžio apylinkės teismą ir paprašė leidimo sekti advokatę.

Kad to daryti ji neturi teisės, nes D.Dūdienės atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, prokurorė teisėjai neužsiminė.

Pranešė per atostogas

Gavusi leidimą sekti advokatę prokurorė palaukė, kol D.Dūdienė išvyks atostogauti, ir pasiuntė STT agentus įteikti jai naują įtarimą.

Pareigūnai įsiveržė į advokatės poilsio būstą ir mažamečio vaiko akivaizdoje informavo advokatę, kad ji vėl tapo įtariamąja.

Be to, prokurorė areštavo D.Dūdienės turtą.

Dėl tokių neteisėtų veiksmų advokatė kreipėsi į teismą prašydama, kad A.Gališanskytė ir dabartinė kandidatė į generalinius prokurorus, Panevėžio apygardos prokuratūros vadovė N.Grunskienė, būtų nušalintos nuo tyrimo.

Persekiojo neteisėtai

Tačiau niekas nesiryžo šių prokurorių nušalinti, todėl D.Dūdienė su kitais vadinamosios krepšinio bylos kaltinamaisiais greičiausiai būtų mynusi teismų slenkstį.

Tačiau įvyko netikėtas dalykas – Panevėžio apygardos teismas priėmė nutartį, kurioje konstatavo, kad A.Gališanskytė neteisėtai persekiojo D.Dūdienę. Pasirodo, neteisėtas buvo ir jai pareikštas naujas įtarimas.

Kritikavo ir prezidentė

Paaiškėjus tokiems skandalingiems faktams susvyravo ir A.Gališanskytės vadovės N.Grunskienės kėdė.

Juolab kad net ir tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri pati ne kartą nurodinėjo teisėsaugai, kaip elgtis, už akis badantį bylų vilkinimą ir klaidas kritikavo Panevėžio apygardos prokuratūros vadovybę.

Sukvietusi Generalinės prokuratūros ir apygardų prokuratūrų vadovus į pasitarimą prezidentė pirštu dūrė į N.Grunskienę: „Net 45 procentai Panevėžio apygardos prokurorų sunkiais korupciniais nusikaltimais apkaltintų asmenų yra išteisinami.

Tai rodo, kad žmonės neretai persekiojami nepagrįstai.“

Komisiją pakvietė pati

Ką reikia daryti sulaukus kritikos iš tokio aukšto posto? Surasti iešmininką ir jį nubausti, bet geriausia ne savo rankomis.

Regis, N.Grunskienė taip ir padarė – ji pati kreipėsi į Generalinės prokuratūros vadovus, kad jie A.Gališanskytės atžvilgiu pradėtų tarnybinį patikrinimą.

Netrukus į Panevėžį atvyko generalinio prokuroro paskirta komisija.

Jos narius priėmė N.Grunskienė ir bakstelėjo į esą kaltuosius, nors už jų veiklą atsakinga pati prokuratūros vadovė.

Tai, ką komisijos nariai nustatė tarnybinio patikrinimo metu, privertė išsižioti net didžiausius prokuratūros šalininkus.

Vadovai vilkino tyrimus

Patikrinus tik septynias bylas, kurias tuo metu kontroliavo A.Gališanskytė, paaiškėjo, kad visose jose mėnesių mėnesiais nebuvo atliekami jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Keturiose bylose nieko nebuvo daroma nuo 14 iki 17 mėnesių, dar trijose – nuo 5 iki 8 mėnesių.

Tarp šių bylų – pinigų grobstymas Ignalinos atominėje elektrinėje, korupcija Panevėžio ligoninėje ir kiti ypač svarbūs tyrimai.

Komisijos nariams kilo klausimų, kaip pavykdavo taip ilgai nieko neveikti, nes ikiteisminis tyrimas, pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, negali trukti ilgiau kaip devynis mėnesius.

Paaiškėjo, kad ši problema buvo sprendžiama labai paprastai – suėjus devynių mėnesių terminui jį pratęsdavo tiesioginis A.Gališanskytės vadovas Mindaugas Rimkus, o vėliau – N.Grunskienė ir jos pavaduotojai.

Pratęsiant terminą paprastai būdavo nurodomos tos pačios aplinkybės – tarsi pagal tą patį šabloną buvo rašoma: „Tyrimo metu reikalinga atlikti kratas, įteikti pranešimus apie įtarimą galimai nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, juos apklausti, atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus.“

Nors pratęsus terminą nei kratos buvo daromos, nei įtarimai pareiškiami, kitą kartą vėl buvo rašoma tas pat. Taip terminas būdavo pratęsiamas aplinkybes tiesiog perrašant.

Surado atpirkimo ožį

Atlikusi tyrimą Generalinės prokuratūros komisija konstatavo, kad prokurorė A.Gališanskytė padarė net devynis tarnybinius prasižengimus.

Taip pat buvo nubaustas ir tiesioginis jos vadovas – Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras M.Rimkus.

Esą jis blogai kontroliavo savo pavaldinę ir nepagrįstai pratęsdavo ikiteisminių tyrimų terminą.

Tokiu sprendimu M.Rimkus liko nepatenkintas. Prokuroras nesuprato, kodėl buvo baudžiamas tik jis vienas, kai konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmus minimose bylose atliko STT Panevėžio apygardos pareigūnai.

Prokuroras taip pat tvirtino, kad bylose terminą jis pratęsė tik po vieną kartą, o vėliau tokius sprendimus dažniausiai atlikdavo N.Grunskienė ir kiti apygardos prokuratūros vadovai.

N.Grunskienė liko nuošalyje

M.Rimkus kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti jam generalinio prokuroro skirtą papeikimą.

Bylų vilkinimu apkaltintas prokuroras nesuprato, kodėl liko nenubausti konkrečiai nieko neveikę STT tyrėjai ir ikiteisminio tyrimo terminus pratęsinėjusi, taip pat tokius veiksmus toleravusi Panevėžio apygardos prokuratūros vadovė N.Grunskienė.

Tačiau nei Vilniaus apygardos administracinio, nei Vyriausiojo administracinio teismo prokuroro argumentai neįtikino – atrodė, kad N.Grunskienę ir toliau globoja kažkokia įtakinga ranka.

Aukštesnio teismo nuomone, apygardos prokuratūros skyriaus vadovas privalo kontroliuoti, kad ikiteisminiai tyrimai būtų atlikti per kuo trumpesnį laiką: „Todėl ta aplinkybė, kad tiesiogiai tyrimo veiksmus atlikę STT Panevėžio valdybos pareigūnai nebuvo nubausti už ikiteisminių tyrimų terminų praleidimą, neturi reikšmės nagrinėjamam ginčui, nes šiuo atveju sprendžiamas tik M.Rimkaus atsakomybės klausimas ir tik už jam priskirtų funkcijų neatlikimą.“

Todėl esą nėra pagrindo vertinti Panevėžio apygardos vyriausiosios prokurorės N.Grunskienės veiksmų, nes dėl jos atsakomybės nei tarnybinio patikrinimo metu, nei teisme nebuvo sprendžiama.

Įrodymai kėlė įtarimų

Daug klausimų dėl Panevėžio apygardos prokuratūros, kuriai vadovauja N.Grunskienė, darbo kilo Utenos merui Alvydui Katinui iškeltoje byloje, kurią jau baigia nagrinėti Apeliacinis teismas.

Šiame teisme net A.Katino bylą tyręs tuometis STT pareigūnas Saulius Gimžauskas pripažino, kad dalis įrodymų ir parodymų jam pačiam kėlė abejonių.

2015 metais STT buvo pradėjusi su „Utenos melioracija“ susijusį tyrimą. Bendrovės direktorių Lionių Purvinį pareigūnai pirmą kartą apklausė, kai į „Utenos melioraciją“ atvažiavo daryti kratos.

Po savaitės L.Purvinis pats atvyko į STT ir parašė pareiškimą, kad Utenos meras jam nurodė suremontuoti tuometės Vyriausybės sekretoriato vadovės Džiuljetos Žiugždienės namo stogą.

S.Gimžauskas teisme prisipažino jau tada abejojęs, ar šis verslininko pareiškimas buvo savanoriškas.

Dėl dingusių įrašų – mįslė

Keisčiausi dalykai prasidėjo tada, kai tokį pareiškimą gavusi STT ėmė sekti A.Katiną.

Jo kabinete sumontuota sekimo įranga lyg tyčia sugedo tuomet, kai meras buvo išsikvietęs bendrovės „Utenos melioracija“ vadovą L.Purvinį ir bandė išsiaiškinti, ar remontuojant Dž.Žiugždienės namo stogą nebuvo padaryta kokių nors pažeidimų.

Kodėl iš daugybės slapta įrašytų pokalbių dingo kaip tik tie, kurie svarbūs bylai, ėmė aiškintis Apeliacinis teismas.

Panevėžio apygardos prokuroras Ramūnas Pačebutas teisme dėjosi nustebęs ir nekart tikino apie įrangos gedimus tuomet nieko nežinojęs. Todėl teismui jis siūlė surasti STT jau nebedirbantį S.Gimžauską.

Nors tuo metu „Lietuvos ryto“ žurnalistai nesunkiai susisiekdavo su Vokietijoje įsidarbinusiu S.Gimžausku, prokuroras teismui aiškino, kad jam niekaip nepavyksta jo surasti.

Su teismu susisiekęs buvęs tyrėjas tvirtino, kad R.Pačebutas daug geriau už jį žino visas problemas, iškilusias naudojant slapto klausymosi priemones, nes apie tyrimą prokurorą stropiai informuodavo Panevėžio STT vadovai.

S.Gimžauskas vienas pirmųjų peržiūrėdavo ir perklausydavo mero kabinete darytus įrašus. Jis pirmasis pamatė ir įrašą, kaip viena gyventoja į mero kabinetą atėjo su buteliu brendžio.

„Pagalvojau – pagaliau užfiksavome, bet kai pamačiau, ką užfiksavome, tai buvo katastrofa – įrašas buvo žiauriai nekokybiškas“, – pasakojo buvęs pareigūnas.

S.Gimžauskas teigė girdėjęs žodį „brendis“ ir iš mero reakcijos supratęs, kad jis labai nustebo. Ką A.Katinas darė su atneštu buteliu, įraše visai nematyti. Nepaisant to, pagal šį įrašą Utenos merui iš pradžių buvo pareikštas įtarimas.

„Kas kaip žiūri, tą ir mato. Jei būtų mano valia, su tokiu įrašu aš neičiau į teismą“, – dėl nekokybiškų įrodymų apgailestavo S.Gimžauskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.