Artėjant šiai datai didžiausi nenuoramos brovėsi į Kauno prekybos
centrus ir už tai pelnė medikų bendruomenės ir epidemiologų pasmerkimą.
Kai kurių prekybos taškų prieigose net susidarė automobilių spūstys.
Svarbios datos išvakarėse miesto savivaldybė išplatino žemėlapį, kuriame
nurodyti visi 13 nuo šio savaitgalio užbarikaduoti įvažiavimai į miestą.
Prie likusių įvažiavimų žadėta griežtai kontroliuoti automobilių
judėjimą.
Didelio įspūdžio žemėlapis ir judėjimo apribojimai kauniečiams nepadarė
– šią vasarą jie jau įprato prie eismo trikdžių, kurių kilo
rekonstruojant pačiame Kauno centre esančias gatves.
Turintys teisę išvykti už miesto vairuotojai tyliai keiksnojo karantino
sumanytojus dėl šiek tiek pailgėsiančios kelionės, o apribojimų
nepaisantys žmonės dalijosi pavasarį paskelbto karantino metu įgyta
patirtimi ir patarimais, kaip nepastebimai prasmukti pro policijos
pareigūnų patikros postus.
Vyriausybės vadovė I.Šimonytė beveik ašarodama mėgino įtikinti šalies
gyventojus, kad kaskart keldami koją iš namų jie elgiasi neatsakingai,
tačiau turbūt niekada taip nebus, kad kiekvienas šalies valdžios žodis
taps įstatymu.
Visi puikiai žino, kad vairuojant automobilį negalima viršyti nustatyto
greičio ir būtina prisisegti saugos diržą, tačiau kiek žmonių nesilaiko
šių taisyklių?
O perspėjimai apie galimus patikrinimus miesto gatvėse daugeliui
gyventojų išvis kėlė tik juoką. Įsivaizduojate tokį postą Savanorių
prospekto ir K.Petrausko gatvių sankirtoje?
Bent jau pirmosiomis sugriežtinto karantino dienomis nebuvo ryškių
ženklų, kad judėjimas Kauno gatvėmis smarkiai sumažėjo. Galbūt dar
labiau ištuštėjo autobusai ir troleibusai, tačiau lengvieji automobiliai
dūzgė be paliovos.
Net sunku nuspėti, kur skubėjo kauniečiai, kai didžioji dalis prekybos
vietų jau buvo uždarytos, visi šventiniai renginiai atšaukti, o darbas
vyksta nuotoliniu būdu.
Vis dėlto ilgas užsidarymas namuose kai kam neapsiėjo be pasekmių –
štai ketvirtadienį nežinomas vyras paskambino į Kauno apygardos teismą
ir pranešė, kad pastatas netrukus bus susprogdintas.
Arba žmogus tikrai prarado sveiką nuovoką dėl slegiančios informacijos
gausos, arba jau visiškai neturi jokio užsiėmimo, jeigu sumanė tokiu
būdu užsidirbti baudžiamąją bylą.
Mažiausiai pokyčių galima išvysti tose Kauno vietose, kuriose vyksta
statybos arba rekonstrukcijos darbai. Toks jausmas, kad šių profesijų
žmonių koronavirusas pažadėjo neliesti.
Kita vertus, dirbant atviroje vietovėje pakliūti į pikto užkrato glėbį
turbūt gerokai mažiau galimybių, negu pusdienį sėdint biure prie
kompiuterio, kai netoliese šmirinėja bendravimo pasiilgę kolegos.
Statybininkų technika riaumoja Nemuno saloje, kur kyla „Mokslo sala“ ir
plaukimo baseinas, S.Dariaus ir S.Girėno stadione, o atnaujinta Taikos
prospekto danga jau primena lenktynių trasą.
Nors pastarosiomis savaitėmis orai nekėlė noro kuo ilgiau būti lauke,
šių profesijų žmonėms bent jau nereikia jaudintis dėl prastovų ir
negautų pajamų.
Priešingai – didžiausios statybos ir kelių tiesimo įmonės kol kas turi
tiek darbo, kad nespėja suktis, ir galėtų priimti net daugiau
darbuotojų. Jeigu artimiausiomis dienomis sumažins apsukas, tai tik dėl
artėjančių švenčių.
O šiek tiek sustoti verta ir tai įvyksta kasmet, kai tik nurimsta
šventinis šurmulys. Nereikia net karantino ar perspėjimų apie pavojų.
Šie metai nebus išimtis. Antrosios Kalėdų dienos popietę ar sausio
2-osios rytą mieste tvyros net šiek tiek bauginanti ramybė.
„Laikinoji sostinė“
