„Du trečdaliai Lietuvos gyventojų, kurie yra vyresni nei 18 metų, planuoja skiepytis saugia ir prieinama vakcina nuo COVID-19. Tai yra pozityvus rezultatas. Du trečdaliai yra toks skaičius, kuris užtikrintų taip vadinamą bandos imunitetą“, – sakė prezidento patarėjas.
Jis pridūrė, kad apie pusė skiepytis planuojančių asmenų norėtų tai padaryti kaip galima greičiau, vos tik vakcinoms atkeliavus į Lietuvą.
S.Krėpšta vylėsi, kad pirmosiomis „Pfizer-BioNTech“ vakcinos nuo COVID-19 dozėmis kas savaitę bus galima paskiepyti po kelis tūkstančius medikų ir rizikos grupės asmenų.
„Dabartinė situacija leidžia tikėtis, kad turėsime tą siuntą pirmosios „Pfizer-BioNTech“ vakcinos kiekvieną savaitę, siekiančią keletą tūkstančių vakcinų. Tai leis kiekvieną savaitę skiepyti medikus ir kitus pažeidžiamus asmenis po kelis tūkstančius kiekvieną savaitę“, – patikino jis.
S.Krėpšta: pandemijos eigos analizė teikia optimizmo
Europos Komisijai (EK) patvirtinus „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakciną, prezidentas Gitanas Nausėda su premjere Ingrida Šimonyte, sveikatos apsaugos ministru Arūnu Dulkiu ir Sveikatos ekspertų taryba antradienį aptarė būsimą skiepijimo procesą Lietuvoje ir pandemijos valdymo rezultatus.
Anot prezidento patarėjo S.Krėpštos, naujausia pandemijos eigos analizė teikia optimizmo, nes, nors vertinti karantino sugriežtinimo rezultatus galėsime tik savaitės pabaigoje, gyventojų mobilumas jau dabar yra pastebimai sumažėjęs.
„Be abejo, griežtasis karantinas buvo įjungtas vos prieš keletą dienų ir dar yra per anksti daryti išvadas dėl jo poveikio. Tai bus galima daryti po kelių dienų, baigiantis šiai savaitei. Kas yra labai akivaizdu, tai matome labai ryškius gyventojų mobilumo pokyčius.
Gyventojų mobilumas nuo praėjusio trečiadienio labai smarkiai sumažėjo ir atskirose kategorijose pasiekė pirmojo karantino metu matytą lygį. Žinome, kad gyventojų mobilumas koreliuoja su pandemijos eiga, o tai teikia tam tikro optimizmo, žvelgiant į ateitį“, – pažymėjo jis.
Paprašytas patikslinti, kaip stipriai yra sumažėjęs gyventojų mobilumas, S.Krėpšta skaičiavo, kad, pavyzdžiui, prekybos centruose jis mažėjo apie 60 proc., o tai primena pirmojo karantino rezultatus.
Ekspertai numatė mirčių skaičiaus augimą
Tiesa, prezidento patarėjas pabrėžė, kad rekordiškas per praėjusią parą fiksuotų mirčių nuo koronaviruso skaičius – 54 – nėra netikėtas. Ekspertai prognozavo, kad augant užkrato atvejų skaičiui, į viršų stiebsis ir mirštančiųjų procentas.
„Ekspertai prognozavo, kad mirčių kiekis didės, nes jis yra tiesiogiai susijęs su užsikrėtimais. Mes matome ir žinome iš kitų valstybių, kad, deja, apie vienas procentas užsikrėtusių asmenų, deja, susiduria su pačia blogiausia išeitimi. Taip pat žinome, kad prieš savaitę-dvi mes turėjome labai sparčiai augantį užsikrėtimų skaičių“, – aiškino jis.
Primename, kad Europos Komisija pirmadienį suteikė oficialų leidimą platinti Europos Sąjungoje bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtą vakciną nuo pandeminio koronaviruso, Europos vaistų agentūros rekomendavus atlikti šį žingsnį. Leidimas platinti vakciną atveria galimybę pradėti pirmuosius skiepijimus visame 27 šalių bloke iškart po Kalėdų.
Mirtis – kas 25 minutes
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius M.Stankūnas apgailestavo dėl naujo koronavirusinės infekcijos mirčių rekordo Lietuvoje. Primename, kad praėjusią parą buvo fiksuotos net 54 mirtys nuo šios ligos.
„Tai tikrai yra labai daug. Nesunku paskaičiuoti, kad per praėjusią parą kas 25 minutes Lietuvoje mirė po vieną žmogų nuo COVID-19 ligos. Visa taryba yra kartu su artimaisiais“, – sakė M.Stankūnas.
Profesorius pranešė, kad efektyvus viruso reprodukcijos dydis šiuo metu yra 1,03. Tai reiškia, kad epidemijos plitimas tebėra augantis. „Kol kas, deja, jos (tendencijos) yra tokios, kad mes atvejų skaičių matome didėjantį. Ypatingai neramina, kad naujų dienos atvejų skaičių yra tikrai didelis“, – teigė ekspertas.
Gyventojų mobilumo duomenys rodo, kad praėjusios savaitės pradžioje labai stipriai išaugo lietuvių lankymasis prekybos centruose.
„Tos nuotraukos, kurios plito socialiniuose tinkluose, apie prekybos centrų šturmą, atsispindi ir Google statistikoje. Tikrai nemažai tautiečių pirmadienį, antradienį pabandė apsilankyti prekybos centruose“, – konstatavo M.Stankūnas.
Profesoriaus teigimu, įvedus griežtesnis priemones apsipirkimo vietų lankomumas pasiekė itin žemą lygį, tokį, koks buvo pavasarį pirmojo karantino metu. Tačiau jis teigė su nerimu laukiantis šios savaitės sergamumo rodiklių, mat, būtent tada turėtų pasimatyti lietuvių surengtos dovanų medžioklės rezultatas.
E.Sužiedėlienė: „Vakcinos veiksmingumas yra tikrai aukštas“
Profesorė Edita Sužiedėlienė kalbėjo, kad sveikatos ekspertai jau yra gavę duomenis apie „Pfizer-BioNTech“ vakcinos kokybę, efektyvumą ir saugumą. Ji patikino, kad šios vakcinos efektyvumas yra labai aukštas.
„Vakciną, anot gamintojų rekomendacijos, sudaro sintetinės RNR molekulės, tai reiškia, jog tos molekulės buvo susintetintos vadinamuoju In vitro būdu, t.y. nenaudojant jokių žmogaus ar gyvūno ląstelių. Tai yra labai svarbu. Vakcinos veiksmingumas yra tikrai aukštas. Jis siekia 95 proc. Labai svarbi žinia yra ta, ypatingai visuomenės grupėms, kurios ketina vakcinuotis, kad skirtingoms amžiaus grupėms tas efektyvumas tikrai yra panašus.
Taip pat svarbi žinia yra ta, kad rizikos grupės, kurios susijusios su COVID-19 liga, tokios, kaip sergantys astma, obstrukcine plaučių liga, cukriniu diabetu, turintys viršsvorį, turintys hipertenziją – vakcina šioms rizikos grupėms siekia panašų lygį“, – informavo E.Sužiedėlienė.
Profesorė tvirtino, kad šalutiniai poveikiai, galintys pasireikšti pasiskiepijus, yra įprasti.
„Dauguma šalutinių poveikių yra vietinės reakcijos, jie dažniausiai pasireiškia skiepijamiems žmonėms, ir tas reakcijas esame kiekvienas iš mūsų patyrę tiek vaikystėje, tiek dabar besiskiepijant nuo sezoninių virusinių ligų.
Tai tokios reakcijos vietinės buvo dažniausios, taip pat gana dažnai buvo stebėtos sisteminės reakcijos – karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis – kurios taip pat nėra neįprastos. Alerginės ir anafilaksinio šoko reakcijos tikrai buvo labai retos“, – ramino ji.
Vilčių teikiantis gydymo būdas
LSMU prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis priminė, kad COVID-19 pacientus Lietuvoje šiuo metu priima apie 45 gydymo įstaigos. Maždaug 5 procentams ligonių prireikia reanimacijos arba intensyvios terapijos gydymo.
Profesorius sakė, kad lovų, į kurias galėtų būti guldomi pacientai ir dirbtinės plaučių ventiliacijos rezervas, iš pirmo žvilgsnio yra pakankamas, nes sistema dirba tik „60-70 proc. savo galimybių“. Tačiau kasdienė praktika parodo trikdžius. Pasak jo, sprendimas, kad tokias paslaugas teikti turi ir mažesnės gydymo įstaigos buvo labai greitas.
„Didelė dalis jų nebuvo prisitaikiusios. Jos per šitą pusantro mėnesio turėjo padaryti didelį darbą ir adaptuotis šitų pacientų gydymui. Mes keliame klausimą, ar įmanoma pagerinti jų aprūpinimą, pagalbą joms“, – dėstė K.Petrikonis.
Jis atkreipė dėmesį, kad gydymo įstaigos turi ruoštis artimiausio pusmečio COVID-19 iššūkiams, jų taip pat gali laukti ir sunkus postcovidinis laikotarpis, kai „plūstels kitomis ligomis sergančių pacientų, kurie bus operuojami, ar kitaip gydomi reanimacijose“.
„Vėl reikės teikti tą pagalbą neįprastomis sąlygomis. Galvojame, kad sistemą reikia adaptuoti ir pritaikyti“, – pasakojo LSMU prorektorius.
Vienas iš siūlomų sprendimų – steigti intensyvios priežiūros skyrius. Pasak K.Petrikonio, jie jau įsteigti didžiausiose šalies ligoninėse. Nuo įprastų intensyvios terapijos skyrių jie skirtųsi tuo, kad čia teikiama neinvazinė plaučių ventiliacija.
Statistika rodo, kad Anglijoje taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją išgyvena, kas antras. Tuo metu pasitelkus neinvazyvų būdą išgyvena 80 procentų pacientų. „Aišku, negalima palyginti pacientų sunkumo, bet tie skaičiai leidžia tikėtis geresnio išgyvenamumo“, – vykėsi K.Petrikonis, bet pridūrė, kad „iš vieno gydymo metodo stebuklų negalima tikėtis“.
