Santuokos dokumente, kurio kopiją pavyko gauti „Lietuvos rytui“, – labai pasikeitęs, neatpažįstamas jaunikio parašas.
Ceremonija, pasirodo, nebuvo iškilminga ir truko kelias minutes, o jai dirigavusi specialistė jau išėjo į pensiją.
Tai buvo vienos mįslingiausių vestuvių, kurios įvyko likus keliems mėnesiams iki milijonieriaus, mecenato R.Karpavičiaus mirties ir buvo slepiamos nuo jo artimųjų, draugų, verslo bendražygių.
Jo šimtamilijoninio palikimo istorija virto skandalu, kuris verslo pasaulyje imtas vadinti amžiaus afera.
Pirmoji turtuolio žmona Audronė Karpavičienė, su juo gyvenusi 40 metų ir iki jo mirties susaistyta bažnytine santuoka, vis dar negali patikėti, kad tokia istorija įvyko jos šeimoje.
„Pasitikėjau vyru, drauge važinėdavome į verslo keliones. Įsigijome nedidelį namą Nidoje, o 2015 metais – sukiužusią vilą Tenerifėje, kurią reikėjo restauruoti.
Įsirengėme šeimos būstą, leisdavome ten žiemas. Gyvenome saugų, gražų gyvenimą“, – kalbėjo Audronė Karpavičienė.
Šį detektyvą narpliojantis „Lietuvos rytas“ šiais metais pakalbino daug liudininkų, paviešino į kovą dėl palikimo įsivėlusius aukštus pareigūnus, politikos veikėjus ir įtartinų, galbūt suklastotų dokumentų.
Kai kuriems šios istorijos veikėjams viešumas toks neparankus, kad jie siekė sustabdyti dienraščio tyrimus ir net bandė pasitelkti teisėsaugą. Nepaisydamas to, „Lietuvos rytas“ ir toliau ieškojo atsakymų į klausimus, kurie rūpi R.Karpavičiaus likimui neabejingiems žmonėms.
Toliau tęsdama tyrimą radau naujų įrodymų, kurie liudija, kad sunkiai sirgusiu R.Karpavičiumi likus keliems mėnesiams iki jo mirties galėjo būti savanaudiškai pasinaudota.
61 metų verslininko sveikata tuo metu, kai buvo tyliai sudaryta jo antroji santuoka ir patvirtintas testamentas, jau stipriai šlubavo, jis buvo priklausomas nuo stiprių vaistų ir jį supančių žmonių. Gal tai ir vertė kitus skubėti – sutvarkyti didžiulio palikimo reikalus?
Apie 120 milijonų eurų vertės turtą valdžiusio R.Karpavičiaus civilinė santuoka su tituluota kauniete Aiste Grybauskiene 2019 metų kovo 28-ąją buvo įregistruota tyliai ir laikoma paslaptyje.
Apie antrąją R.Karpavičiaus santuoką jo bičiuliai sužinojo tik tada, kai tais pačiais metais per jo laidotuves pamatė nuotraukas, parodytas šarvojimo salėje ant sienos. Jose mirgėjo vaizdai iš Kauno rotušės.
Jaunikis atrodė stipriai paveiktas jį alinusios glioblastomos – agresyvaus smegenų vėžio. Tačiau kad milijonieriaus sveikata prasta, rodė ne tik pakitusi išvaizda.
Man pavyko gauti santuokos sudarymo įrašo kopiją. Jame per vestuves paliktą R.Karpavičiaus parašą nutariau palyginti su kitu dokumentu, kurį verslininkas buvo pasirašęs anksčiau.
Pavyko gauti ir 2018 metų balandžio 16 dieną Klaipėdoje pasirašyto dokumento kopiją. Tai bendrovės „Karpis“, kurio vienintelis akcininkas jis buvo, finansinė ir veiklos ataskaita.
Parašai dokumentuose labai skiriasi, tarsi juos būtų pasirašęs ne tas pats žmogus. 2018-ųjų pavasarį pasirašytame dokumente raidės – didelės ir įskaitomos, o po metų – mažos ir susiliejusios beveik į liniją. Tikėtina, kad per tuoktuves verslininkas blogai matė.
Tuo metu, kai Kauno rotušėje R.Karpavičius dėjo parašą santuokos sudarymo rašte, nuotaka jį prilaikė iš nugaros.
Dėl kokių priežasčių buvo skubama susituokti ir kodėl nepalaukta, kol bus baigtas gydymas po operacijos, kuri buvo atlikta 2018 metų lapkritį?
„Atsakymą galėsiu pateikti pasibaigus teisiniams procesams“, – atsakė 46 metų Aistė Karpavičienė, kuri įtartinomis aplinkybėmis tapo antrąja milijonieriaus žmona.
Specialistė išėjo į pensiją
Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriuje ieškojau specialisčių, kurios sutuokė R.Karpavičių ir kaunietę A.Grybauskienę. Gal joms kilo įtarimų dėl jaunikio sveikatos?
Paaiškėjo, kad juos tuokusi specialistė – jau pensijoje. Buvusios bendradarbės nedavė jos kontaktų, tik paaiškino, kad specialistė pasitraukė iš valstybės tarnybos sulaukusi 65 metų. Tada kodėl jos parašo nėra santuokos išraše?
Įdomus sutapimas, kad į pensiją taip pat išėjo ir kaunietė notarė, 2019 metų kovo 5 dieną tvirtinusi R.Karpavičiaus testamentą.
Kita Civilinės metrikacijos skyriaus specialistė, kurios parašas yra santuokos liudijime, dar dirba miesto savivaldybėje. Tik ji perėjo į kitą skyrių ir kuruoja kultūrą.
Paklausta, ar jai nesukėlė įtarimų jaunikio sveikata, specialistė teigė ceremonijos neprisimenanti ir nurodė kreiptis į tuometę viršininkę.
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Vaineta Munderzbakienė, kurios parašas irgi yra minėtame dokumente, kalbėjo, kad R.Karpavičių galėjo matyti iš tolo.
Tuomet V.Munderzbakienė ėjo skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas, o parašą ant dokumento esą suraičiusi jau po ceremonijos.
Įprasta, kad vienas kitą laiko?
– Kur vyko R.Karpavičiaus santuokos ceremonija? – paklausiau Kauno miesto Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos V.Munderzbakienės.
– Tai buvo kabinetinė santuoka, nes jie nenorėjo iškilmingos ceremonijos. Iškilmingos vyksta salėje. Tas kabinetas yra Rotušėje, mes ir dabar ketvirtadieniais jame tuokiame poras.
Aš toje santuokos ceremonijoje nedalyvavau. Juos tuokė mano kolegė Jūratė Taraškevičienė. Ji šią vasarą išėjo į užtarnautą pensiją. O pagalbininkė – žiedų nešiotoja, prižiūrėtoja buvo Kristina Odnolko.
Santuokos metu būname ne po vieną, nes gali kilti ginčų, kokių nors neaiškumų.
– Jei jūs nedalyvavote, tada kodėl santuokos sudarymo dokumente yra ir jūsų parašas?
– Aš jį pasirašiau kaip tuometė Metrikacijos skyriaus vadovo pavaduotoja. Man jį raštvedys atnešė. Aš patikrinau, ar pateikti asmens dokumentai, ar yra jaunavedžių parašai, ir tada patvirtinau.
Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, antspaudu su Lietuvos herbu patvirtinti turėjo įstaigos vadovas arba kitas jo įgaliotas Civilinės metrikacijos skyriaus tarnautojas. Aš buvau įgaliota pasirašyti tuo metu, kai skyriaus vadovės nebūdavo.
– Santuoka įprastai sudaroma dėl ateities. R.Karpavičius sirgo, o mirė praėjus keliems mėnesiams po tos ceremonijos. Ar niekam nekilo įtarimų?
– Po to, kai žmogus mirė ir kilo vieši ginčai, mes buvome nustebusios. Aš kalbėjausi su darbuotojomis, klausiau jų, ar jaunavedžiai atėjo savo noru.
Darbuotojoms nekilo įtarimų, kad tai galėjo vykti per prievartą.
– O ką darote, kai tokių įtarimų kyla?
– Tada mes dar kartą paklausiame, ar tikrai žmonės tuokiasi savo noru. Būna, kad abejonių kelia ketinimai sudaryti santuokas su užsieniečiais. Mums yra tekę kviesti pareigūnus iš Migracijos tarnybos. Paaiškėjo, kad buvo pateikti padirbti dokumentai, o santuoka suplanuota dėl pinigų.
– Ar specialistės matė, kad R.Karpavičių teko prilaikyti?
– Tokių atvejų buvo ir anksčiau. Mes netuokiame tik tada, kai žmonės būna neblaivūs arba neveiksnūs. Jeigu kyla abejonių, ar žmogus atsako už savo veiksmus, patikriname tai registre.
O jeigu žmogus blogiau jaučiasi, jei tuokiasi vyresnio amžiaus pora, būna, kad vienas kitą prilaiko.
Tuokiasi ir žmonės, kuriuos skiria didelis amžiaus skirtumas. Jie sako, kad myli vienas kitą. Kaip mums patikrinti, ar tai tiesa?
– Ar R.Karpavičius ištarė ištikimybės priesaiką?
– Jis pasakė „taip“. Priesaika nėra privaloma, nebent to nori jaunavedžiai. Jei ceremonija vyksta salėje, ji trunka apie dešimt minučių, o kabinete – dar trumpiau.
Mes paklausiame, ar žmogus sutinka vesti moterį. Jis atsako.
– Ką darote tada, kai vieno iš jaunavedžių regėjimas yra nusilpęs, jis negali perskaityti dokumento, kurį duodate pasirašyti?
– Kaip tai patikrinti? Mes nesame gydytojai. Jei tai aklasis, tada su juo turi būti asmuo, kuriuo jis pasitiki.
Tokiu atveju tas asmuo aklajam garsiai perskaito dokumentą.
– Kodėl nuotraukose ant nuotakos rankos matyti žiedas, o ant jaunikio rankos jo lyg ir nebuvo?
– Žiedai nėra privalomi. Pasikeitimas jais – tik tradicija, o įstatymai neįpareigoja to daryti.
Tik filmuose jaunieji visada keičiasi žiedais, o realiame gyvenime daug kas nesikeičia.
Būna, kad antrą kartą tuokiasi su ta pačia ar tuo pačiu, tada nesikeičia. Kartais žmonės pirmiau susituokia bažnyčioje. Kiti žiedus pasikabina ant grandinėlių.
Visą tyrimą skaitykite dienraštyje „Lietuvos rytas“.
