Greičiau jau ateitų tie 2021-ieji ir baigtųsi šie bjaurieji 2020-ieji! Juk kitąmet pagaliau viskas baigsis ir vėl gyvensime taip, kaip anksčiau – normaliai. Taip galima apibendrinti daugelio žmonių nuotaikas ir mintis ties metų sandūra.
Savaime suprantama, šios nuotaikos bei mintys sukasi apie pagrindinį besibaigiančių metų įvykį ar veikiau procesą – gyvenimą sukausčiusią ir pakirtusią koronaviruso pandemiją.
Antras iš dviejų svarbiausių šiųmečių procesų – valdžią pakeitę Seimo rinkimai. O abu šie procesai buvo glaudžiai, nors galbūt ir nelemtingai tarpusavyje susipynę.
Koronavirusas ir mūsų, ir iš esmės viso pasaulio gyvenimą sujaukė jau metų pradžioje. Tačiau vadinamosios pirmosios bangos, Lietuvą palietusios pavasarį, negalima nė iš tolo lyginti su ta, kuri siautėja dabar.
Tiesa, naujų paros susirgimų ir mirčių skaičiai, ėmę šuoliuoti į padebesius jau didžiųjų metų švenčių išvakarėse, po Kalėdų ir tarpušvenčiu tarsi buvo trumpam stabtelėję.
I. Šimonytė atskleidė, kada tikimasi pandemijos pabaigos: tai nutiktų jau artėjančiais metais
Aukščiausi valdžios pareigūnai ėmė atsargiai dalytis viltingomis užuominomis, kad galbūt padėtis pamažu ims stabilizuotis jei ne šiandien, tai bent artimiausioje ateityje.
Dar vienas šviesos blyksnis – Lietuvą sulig Kalėdomis pasiekusios pirmosios vakcinos siuntos ir masinio medicinos darbuotojų skiepijimo pradžia.
Bet jau trečiadienį visoms šioms viltims smogė nauji paros susirgimų ir mirčių skaičiai, viršiję ankstesnius rekordus ir aiškiai rodantys, kad netgi šios viršūnės greičiausiai dar toli gražu ne paskutinės.
Viena pirmųjų aukščiausių valstybės pareigūnų, pradėjusių atvirai raginti visuomenę nepasiduoti nepagrįstam optimizmui ir savęs guodimui, buvo naujoji premjerė I.Šimonytė.
Antai trečiadienį dalyvaudama portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ politikė tiesiai pareiškė, kad pandemijos įveikimo ir šviesos tunelio gale galime tikėtis tik kitų metų rudenį.
Negana to, anot I.Šimonytės, netgi skiepai nėra stebuklinga panacėja – pirmiausia dėl to, kad neaišku, kaip ir kada šalį pasieks naujos vakcinos siuntos po dabartinių pirmųjų, o svarbiausia, kiek žmonių pavyks paskiepyti.
Be to, neaišku, kiek piliečių sąmoningai atsisakys skiepytis dėl savų liguistų įsitikinimų. Atrodo, kad ne taip jau mažai. Bet kokiu atveju šių žmonių nepaveiks jokie įtikinėjimai ar net pirmųjų šalies asmenų, jei jie skiepytųsi pirmieji, pavyzdys.
Dabar tik aišku, kad bus skiepijami medikai, o po jų – kitos prioritetinės rizikos grupės.
Žinoma, gerai jau vien tai, kad vakcina turėtų apsaugoti nuo bene pražūtingiausio pavojaus – sveikatos sistemos perkaitimo, nes medikų pajėgos tiesiog fiziškai gali nebeišlaikyti augančio krūvio.
Jeigu vienokios ar kitokios karantino formos turėtų išlikti kone iki kitų metų pabaigos, kyla daug nerimastingų klausimų: kaip tai paveiks ekonomiką ir socialinę sritį, kokie nuostoliai laukia ir kiek išteklių reikės juos kompensuoti, kokiu mastu dar labiau įlįsime į skolas?
Nepanašu, kad naujoji valdžia turi aiškesnį įsivaizdavimą apie tai, o gal ir nelabai gali turėti.
Bene geriausiai padėtį atspindi šiomis dienomis prezidento G.Nausėdos pasirašytas biudžetas – nauji valdantieji paveldėjo buvusios valdžios pagal jos įsivaizdavimus ir skaičiavimus sudarytą kitų metų finansinį planą, kurį galėjo taisyti tik nežymiai ir kosmetiškai.
O ar kitąmet mūsų politikoje ir viešojoje erdvėje toliau regėsime tą patį žaidimą – naujosios valdžios bei buvusiųjų keitimąsi kaltinimais dėl COVID-19 sukeltos krizės valdymo?
Pandemija bei kova su ja gal ir nebuvo pagrindinė politikos tema prieš Seimo rinkimus ar veiksnys, nulėmęs jų rezultatus. Lemiama politinės švytuoklės priežastimi tapo visus ketverius valstiečių valdymo metus besikaupęs skandalų, intrigų, nesėkmių ir sprogusių gausių pažadų kraitis.
Vis dėlto po rinkimų pakilusi niokojanti antroji pandemijos banga virto politinės kovos tarp nueinančios ir atėjusios valdžios pagrindine tema.
Naujieji valdantieji kaltino buvusiuosius dėl esą paveldėtos blogos padėties, o pastarieji savo ruožtu baisėjosi esą padrikais įpėdinių veiksmais bei nenuoseklumu, kai jie kritikavo valstiečius dėl karantino suvaržymų.
Nepaisant abiejų stovyklų politikų pažadų vis dėlto baigti šią kaltųjų paiešką, tai gali tęstis ir kitąmet – ginantis nuo atsakomybės dėl galinčios toliau blogėti epidemiologinės ir ekonominės padėties, taip pat teisinant buvusiųjų kadrinio paveldo valymą iš sveikatos apsaugos sistemos.
Pavyzdžiui, premjerė I.Šimonytė toje pačioje laidoje „Ne spaudai“ jau pažadėjo, kad reikalaus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovybės galvų.
O jei padėtis negerės ar gerės per lėtai, tai bus patogus pretekstas valstiečiams ir kitoms opozicijos jėgoms plakti dešiniųjų valdžią.
Susiję straipsniai
Šita kaktomuša ims švelnėti tik tuomet, jei ims ryškėti šviesa pandemijos tunelio gale.
Bet tokios rietenos, kaip ir kova su virusu, politinės padėties iš esmės greičiausiai nepakeis – neišardys dešiniosios koalicijos ir neatves į valdžią kol kas pakrikusios opozicijos.
Dar vienas klausimas: ar pandemijos pabaiga reikš ir beatodairiškų visų su visais muštynių, avantiūrizmo bei tuščių pažadų viruso, apėmusio mūsų politiką anksčiau, nei užpuolė COVID-19, pabaigą?
Žvelgiant tiek į visą buvusią Seimo kadenciją, tiek ir į besibaigiančius metus galima spėti, kad tokios viltys yra labai trapios ar netgi naivios.