Jau 28-ą kartą „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa rodo, jog šalies gyventojų nuotaikos pernai smarkiai pablogėjo ir į prasidėjusius 2021-uosius jie žvelgia pesimistiškai.
Dar prastesni vertinimai fiksuoti tik 2008–2011 metais, kai kilo pasaulinė finansų krizė, o panašiai pesimistiškai kaip pernai lietuviai buvo nusiteikę ir 1995–1999 metais, kai vyko įmonių privatizacija, bankrutavo bankai, šaliai skaudžiai atsiliepė Rusijos ekonominė krizė.
Nuo 2012 m. vėl gerėję asmeninės sėkmės vertinimai praėjusių metų pabaigoje rekordiškai smuko – sėkmingais 2020 m. pavadino 28 proc. žmonių, o nesėkmingais – 20 proc. Tuo metu 2019 m. asmeniškai sėkmingais laikė 43 proc., nesėkmingais – tik 10 proc. apklaustųjų.
Žmonių nuomone, praėjusieji metai visai Lietuvai buvo dar blogesni nei jiems asmeniškai.
Šie du rodikliai susiję, dažniausiai asmenys, sakantys, kad jiems metai buvo prasti, ir šalies gyvenimą vertina pesimistiškai.
Vis dėlto paprastai daugiau žmonių apie savo asmeninę padėtį būna geresnės nuomonės nei apie valstybės.
Šįkart tai buvo ypač akivaizdu: vos 10 proc. žmonių teigė, kad 2020 m. Lietuvai buvo sėkmingi, ir net 45 proc. – kad nesėkmingi. Neigiamas santykis siekia 35 proc., nors asmeninės sėkmės teigiamų vertinimų pernai vis dėlto dar buvo 8 proc. daugiau nei neigiamų.
Matyt, tai galima aiškinti tuo, kad daug kam pernai atlyginimai dar augo, labiau nuo karantino nukentėjusių sektorių darbuotojams finansinius nuostolius bent iš dalies kompensavo valstybės parama.
Bet žinios apie stabdomą paslaugų verslą, prastą finansinę įmonių padėtį žmones skatino manyti, kad Lietuvos ūkis smarkiai smunka, o metų pabaigoje vis labiau įsisiautėjusi pandemija stiprino niūrias nuotaikas.
Todėl nestebina, kad ir visuomenės žvilgsnio į šiuos metus optimistiniu nepavadinsi.
Vyrauja nuomonė: 2020 m. Lietuvai buvo nesėkmingi, o šie bus dar prastesni – taip mano 41 proc. žmonių, o geresnių tikisi tik 20 proc.
Be abejo, tai savotiškas nuomonių vidurkis. Žmonių vertinimai smarkiai priklauso nuo jų amžiaus, išsilavinimo, socialinės ir turtinės padėties.
Tiek naujausias, tiek visi ankstesni visuomenės nuomonės tyrimai rodė, kad ir Lietuvos, ir savo gyvenimą optimistiškiau vertina jaunimas, aukštąjį išsilavinimą įgiję, didesnes pajamas gaunantys, didžiuosiuose miestuose gyvenantys asmenys.
Apklausoms būdinga ir tai, kad nuo 1993-iųjų populiariausiu Metų žmogumi dažniausiai renkamas šalies prezidentas, tik tris kartus – premjeras ir vos sykį Seimo pirmininku tuo metu buvęs V.Landsbergis. Nuo 2002-ųjų Metų žmogumi tampa vien prezidentai.
Ne išimtis ir G.Nausėda, kuris antrąkart įvardytas populiariausiu žmogumi, bet šįsyk jis sulaukė perpus menkesnio palaikymo – 2019 m. jį rinkosi 32 proc., o 2020 m. – jau tik 16 proc. apklaustųjų.
Toks populiarumo nuosmukis gali būti laikomas perspėjimo signalu G.Nausėdai, kad jam nelabai sekasi dialogas su visuomene. Kita vertus, tai nėra itin išskirtinis atvejis – ir kiti šalies vadovai kai kada buvo panašiai ar net kiek prasčiau vertinami renkant Metų žmogų.
Matyt, didesniu netikėtumu galima laikyti, kad antroje vietoje atsidūrė dabar jau buvęs sveikatos apsaugos ministras A.Veryga, – jį Metų žmogumi laiko 7,7 proc. žmonių. Toks įvertinimas juo labiau stebina, nes 2019 m. ministrą pastebėjo vos 0,1 proc. apklaustųjų.
Vis dėlto šiam populiarumo šuoliui yra visai logiškas paaiškinimas: apklausa vyko, kai A.Veryga dar ėjo sveikatos apsaugos ministro pareigas, jis nuolat šmėžavo televizijos ekranuose, kalbėjo ramiu savimi pasitikinčio žmogaus balsu. Daliai visuomenės tos kalbos galėjo būti savotiškas psichoterapijos seansas.
Kiek nelauktas atrodo ir gana menkas gyventojų dėmesys premjerei I.Šimonytei. Vykstant apklausai ji tapo Vyriausybės vadove, nuolat buvo žiniasklaidos dėmesio centre. Šį laikotarpį galima laikyti savotišku politikės santuokos su rinkėjais medaus mėnesiu, todėl 5-oji vieta ir 5,3 proc. ją pasirinkusių žmonių – prastokas rezultatas.
Tai ypač krinta į akis, nes jau daugiau nei prieš 11 metų kadenciją baigęs prezidentas V.Adamkus pralenkė naująją premjerę, sulaukęs 6,4 proc. žmonių palaikymo. Beje, buvusi šalies vadovė D.Grybauskaitė panašiu dėmesiu pasigirti negali – ją Metų žmogumi matė tik 2,8 proc. apklausos dalyvių.
Regis, 2020-ieji į istorijos puslapius bus įrašyti kaip išskirtiniai, bet tik blogąja prasme. Todėl ir Lietuvos žmonių nuotaikos – tarsi savotiškas veidrodis, gal net kiek pabrėžtinai atspindintis niūrią realybę.
Kita vertus, ne tik nesumažėjusios, bet net ir kiek išaugusios žmonių išlaidos švenčių dovanoms rodo, kad visuomenė nėra susigūžusi ir baimingai netaupo blogiausiam ateities scenarijui.
