„Šiandien, kai gyvename karantino ritmu ir bandome įveikti nematomą priešą, praeities pamokos mums dar vertingesnės. Prieš tris dešimtmečius petys į petį stojome ginti savo valstybės – ir ją apgynėme. (...) Šiandien susidūrę su rimtu iššūkiu visų Lietuvos žmonių sveikatai ir gyvybei vėl turime aukotis“, – savo kalboje iškilmingame minėjime sakė prezidentas.
Kasmet vykdavęs iškilmingas parlamento Sausio 13-osios posėdis šiemet perkeltas į virtualią erdvę.
Prezidentas iš anksto įrašytoje kalboje atkreipė dėmesį, kad „galbūt pačiu laiku sulaukėme skaudaus pandemijos priminimo, kad laisvė nėra vien kasdienių smulkių medžiaginių troškimų tenkinimas“.
„Laisvė visų kilniausia ir šviesiausia tada, kai padeda žmogui stiebtis aukštyn, žengti atsakomybės ir sąmoningo įsipareigojimo keliu. Ypač pasigėrėtina ji tada, kai pažadina gražiausias žmogaus savybes užklupus negandoms. Šiandien tokių pavyzdžių gausu medicinos darbuotojų, mokytojų, savanorių veikloje“, – kalbėjo prezidentas.
Jis pažymėjo, kad prieš 30 metų Lietuvos žmonės nugalėjo, nes lemiamomis akimirkomis ne tik siekė laisvės, bet ir iš tiesų buvo laisvi.
„Tomis kruvinomis 1991-ųjų sausio dienomis jie prisiėmė atsakomybę ir taip įrodė esantys nepriklausomos valstybės piliečiai. Todėl Sausio 13-oji mums visada primins, kad pilietinė galia nėra ir niekada nebuvo fikcija. Ne, ji visiškai reali ir pajėgi keisti pasaulį bei įgalinti ateitį“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda taip pat džiaugėsi, kad vis daugiau pilietinės laisvės apraiškų matoma kaimynystėje ir daugėja „drąsios, atsakingos laisvės“.
„Šiandien apie tai liudija Laisvės premija, kurią Baltarusijos demokratinės opozicijos vardu atsiims S. Cichanouskaja. Puikiai žinome – mūsų kaimynams šiandien nelengva. Tačiau siunčiame jiems aiškią žinią – išlikite stiprūs, nepraraskite vilties. Tikėkite, kad vieną dieną išauš laisvų rinkimų diena, o tie, kurie pakėlė ginklą prieš apsisprendusią tautą, turės atsakyti už savo veiksmus“, – kalbėjo šalies vadovas.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas šiemet skyrė Baltarusijos demokratinei opozicijai. Ji įteikta šios šalies opozicijos lyderei Svetlanai Cichanouskajai.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės agresiją Vilniuje. Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
1991-ųjų sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato žuvo Loreta Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Alvydas Kanapinskas, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Alvydas Matulka, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, vėliau nuo sužeidimų mirė Vytautas Koncevičius. Buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors sovietų kariams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
