„Jos privalumais galima naudotis nesusimąstant, tačiau vis dėlto niekada negalima pamesti supratimo, kokios yra tos laisvės garantijos, iš kur jos kyla. Sausio 13-osios patirtis mums aiškiai sako, iš kur tos garantijos atsiranda. Jos kyla iš tos visuomenės dalies, tų jos narių, kurie yra pasirengę nesusimąstydami aukoti savo gerovę ar net savo trapias gyvybes. Pasiaukoti, kad visi mes galėtume naudotis laisvės privalumais, kartais netgi nesusimąstydami“, – pirmą kartą virtualioje erdvėje minint Laisvės gynėjų dieną, sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji pažymėjo, kad istorijos ratas pasisuko, mes vėl gyvename grėsmės akivaizdoje. Ir vėlei pirmose gretose – medikai, dedantys titaniškas pastangas. Vėl – savanoriai, aukojantys savo jėgas ir laiką. Ir vėl tenka priimti sprendimus, nuo kurių priklauso ne tik sveikata, bet ir gyvybė.
„Tačiau šįkart suvaržymai nėra svetimi, jie yra mūsų pačių, prisiimti siekiant sustabdyti pandemiją, išsaugoti kuo daugiau gyvybių. Tai esminis skirtumas, rodantis, kad esame laisvi ir kurti taisykles, ir jų laikytis. O tai ir yra gyvenimas laisvoje valstybėje“,– sakė parlamento vadovė.
Ji pripažino, kad apribojimai keičia mūsų gyvenimą – tiek kasdienį, tiek šventinį, bet jie taip pat verčia susimąstyti.
„Jie įveda nuotolius, suvaržo bendravimą. Tačiau kartu bet kokie apribojimai verčia stabtelėti, susimąstyti. Jie sukuria galimybes įsigilinti, geriau įsižiūrėti, įsiklausyti. Kas mums šiandien Sausio 13-oji? Kokias vertybes ji išgrynino, kokias galias subrandino? Kaip tas Sausio 13-osios impulsas veikia šiandienos pastangas ir apsisprendimus? Tokie įsižiūrėjimai leidžia atpažinti vertybes, padeda tapti atsparesniais. Įsigilinę kiekvienas atskirai, pasijusime, kad esame kartu“,– sakė V. Čmilytė- Nielsen, sveikindama su Laisvės gynėjų diena.
Pasak jos, rengdamiesi iškilmingai paminėti Sausio 13-osios trisdešimtmetį manėme, kad jis bus išskirtinis, tačiau tikrai nesitikėjome, kad būtent toks.
V. Čmilytės- Nielsen teigimu, gyvename su griežtais socialinio gyvenimo apribojimais, kuriems turime paklusti.
„Paradoksalu, tačiau ši aplinkybė, manyčiau, tam tikra prasme sugrąžina mums ano laikmečio dvasią“,- sakė parlamento vadovė.
Seimo pirmininkė pastebėjo, kai 1991-jų sausį buvo padaryta paskutinė imperinė pastanga sustabdyti laisvėjimo procesą, jai buvo septyneri. „Maždaug pusei šiandienos Vyriausybės narių tuomet buvo tiek pat ar dar mažiau. Tikrai nebe už kalnų diena, kai šaliai ims vadovauti jau gimę valstybingumą atkūrusioje Lietuvoje. Tai karta, kuri turi gyvenimo laisvėje patirtį, tačiau dėl suprantamų, objektyvių priežasčių stokoja kovos už laisvę patirties. Šiai kartai laisvė yra duotybė, ji – akivaizdus socialinio gyvenimo atributas“,– sakė V. Čmilytė- Nielsen.
ELTA primena, kad Seimas pirmą kartą Laisvės gynėjų dienos minėjimą, kuris yra jubiliejinis, 30-asis, rengia virtualioje erdvėje. Trečiadienį Seimas kviečia stebėti Laisvės gynėjų dienos minėjimo ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijos vaizdo įrašo transliaciją.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen Eltai sakė, kad jokių oficialių renginių Seimo rūmuose nevyks, jie nėra numatyti.
Laisvės gynėjų dienos 30-mečio minėjimo ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijos vaizdo įrašo transliaciją galima stebėti Seimo svetainėje, televizijos programoje „Seimas – tiesiogiai“, Seimo paskyrose „Facebook“ ir „YouTube“ ir per LRT televiziją ir radiją.
