„Tikrai tų pozityvių ženklų matome vis daugiau ir tos nedrąsios įžvalgos, kurios buvo pastebėtos praėjusio sveikatos ekspertų tarybos posėdžio metu prieš 2,5 savaitės, pasitvirtino. Galime drąsiau teigti, kad antrosios bangos pandemijos pikas buvo pasiektas metų sandūroje ir šiuo metu situacija juda pozityvia linkme.
Matome net ir mažėjančius skaičius asmenų, kurie yra gydomi ligoninėse. Bet spaudimas sveikatos sektoriui, be abejo, išlieka pakankamai didelis, tačiau jis su kiekviena diena vis mažėja“, – tvirtino S.Krėpšta.
Palaiko Vyriausybės sprendimą dėl karantino
Šalies vadovas, anot jo patarėjo, palaiko Vyriausybės sprendimą kol kas nešvelninti karantino sąlygų, o kai epidemiologinė situacija leis – atlaisvinimus pradėti nuo ugdymo įstaigų.
„Matant pozityvius ženklus ir pandemijos mažėjimą, labai svarbu užtikrinti, kad tos geros žinios neapsiverstų ir negrįžtume į situaciją, kurią matėme gruodžio pabaigoje. Iš esmės pritariame pasiūlytiems ekspertų scenarijams, kurie numato, kad prie tam tikrų sąlygų gali būti svarstomi tam tikri veiklos apribojimų mažinimo žingsniai.
Be abejo, reikia įvertinti kontekstą, kad matome naujas viruso atmainas, kurios galbūt yra pavojingesnės ir gali plisti sparčiau. Pritariame ir žingsniams bei mintims, kad mokyklos, darželiai yra tos vietos, kurios turėtų būti atlaisvinamos pirmiausia, kai epidemiologinė situacija tai leis padaryti“, – sakė S.Krėpšta.
Vyriausybė pirmadienį apsisprendė, kad matomas koronaviruso pandemijos situacijos gerėjimas kol kas yra per trapus, todėl artimiausiu metu ženklių pakeitimų karantino tvarkoje esą tikėtis nereikėtų.
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, priklausomai nuo to, kaip seksis rasti sprendimus ir kaip atrodys atvejų dinamika, kai kurie apribojimai gali būti modifikuoti nuo vasario 1 dienos.
G.Nausėda mano, kad 2 mln. šalies gyventojų galėtų būti paskiepyti jau iki liepos vidurio
S.Krėpštos teigimu, didžiausias dėmesys susitikime buvo skirtas vakcinacijos klausimams. Prezidentas G.Nausėda tikino matąs didelį poreikį visos Europos Sąjungos lygiu turėti aiškų tikslą, iki kada bus galima pasiekti kolektyvinį imunitetą, nes karantino suvaržymai yra tik laikinos priemonės, o tikroji išėjimo iš pandemijos strategija – visuotinis imunitetas.
„Tai reiškia, prezidento nuomone, yra prasminga nusimatyti realų, bet labai ambicingą tikslą, iki kada mes galėtume apsirūpinti vakcinomis, kurios leistų paskiepyti maždaug du trečdalius arba 70 proc. visuomenės.
Nes karantino suvaržymai yra laikinos priemonės, tikroji išėjimo startegija iš pandemijos, prezidento nuomone, yra kolektyvinis imunitetas, o jį pasiekti padėti gali tik vakcina ir pakankami jos kiekiai“, – kalbėjo S.Krėpšta.
G.Nausėda įsitikinęs, kad toks tikslas – paskiepyti 70 proc. visuomenės arba apie 2 mln. Lietuvos gyventojų – galėtų būti užsibrėžtas ir pasiektas iki liepos vidurio. Tiesa, tam pirmiausia reikėtų turėti apie 4 mln. vakcinos dozių.
Prezidento patarėjas pažymėjo, kad, nors Lietuvos vakcinavimo tempai yra iš tiesų neblogi, nes esame Europos Sąjungos šalių penketuke pagal vakcinuotus asmenis, norint pasiekti tokį ambicingą tikslą, skiepijimo tempą reikėtų padidinti bent 5-6 kartus.
Ambicingas planas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius Kęstutis Petrikonis patvirtino, kad prezidentas G.Nausėda kelia tikslą 2 milijonus lietuvių nuo COVID-19 paskiepyti iki liepos 15 d. arba netgi simboliškai iki liepos 6 d. šventės. Profesorius skaičiavo, kad būtent 2 milijonai gyventojų yra 70 proc. Lietuvos populiacijos.
Tiek žmonių reikia paskiepyti vadinamajam „bandos imunitetui“ įgyti. K.Petrikonis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje jau paskiepyta apie 1,7 proc. gyventojų. „Tie skaičiai geri todėl, kad koordinuojančios įstaigos, ligoninės turi patirtį ir tam dedikuoti žmonės, kurie tos procesus prižiūri, valdo“, – dėstė LSMU prorektorius.
Jis skaičiavo, kad Lietuvoje yra apie 2600 šeimos gydytojų, t.y. kiekvienas turėtų pasirūpinti maždaug tūkstančio savo pacientų vakcinavimu. Per 3-4 mėnesius taip kasdien turėtų būti paskiepijami 10 vieno šeimos gydytojo pacientų. Todėl keliamas tikslas iki liepos vidurio paskiepyti 2 mln. lietuvių profesoriui atrodo „optimistiškas ir pasiekiamas“.
Anot K.Petrikonio, plataus masto skiepijimui įgyvendinti planuojama sukurti 70 vakcinavimo centrų, o į juos šeimos gydytojas pacientą galėtų nukreipti e.sveikatos polapyje paskirdamas vizito laiką. „Tas pacientas nuvyksta su dokumentu ir jis žino laiką, nereikia laukti jam“, – paaiškino LSMU prorektorius.
Jis teigė, kad ekspertai rekomendavo sukurti kolektyvinio imuniteto stebėsenos modelį. Pasak K.Petrikonio ji leistų išsiaiškinti, kiek vakcinavimas atspindi konkrečius rezultatus. „Vėlgi žinome, kad vakcinos nėra 100 proc. efektyvios. Gal kai kurie pacientai nebus paskiepyti pilnomis dozėmis, atsiras kitų problemų“, – neslėpė profesorius.
Savivaldai kyla daug klausimų
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad pandemiją valdyti pirmiausia siekiama vakcina ir tik įgyvendinus platesnį skiepijimą bus galima atsisakyti karantino suvaržymų.
Pasak jo, savivalda taip pat prisidėjo prie epidemiologinės situacijos pagerėjimo, įgyvendindama judėjimo suvaržymus, organizuodama socialines inicityvas. „Pridėjome savo šiokį tokį pozityvų indėlį“, – nesikuklino M.Sinkevičius.
Jis akcentavo, kad į skiepijimo procesą turės įsitraukti ir savivaldos įstaigos. Paklaustas, ar jau numatytos skiepijimo centrų vietos, savivaldybių asociacijos prezidentas pripažino, kad „yra tų klausimų, dar neturime visų atsakymų“. „Nežinome, ar ateis mums į pagalbą kažkokiu būdu valstybė, ministerija, ar bus kažkokios mobilios brigados“, – teigė meras.
Kaip iššūkį M.Sinkevičius išskyrė regiono, ypač vienkiemių gyventojų vakcinaciją. Jų skiepijimu, anot savivaldos atstovo, turės būti pasirūpinta lygiai taip pat, kaip miestiečių. Regionuose planuojama pasitelkti seniūnijų struktūrą.
„Seniūnai, kaip taisyklė, pakankamai neblogai susipažinę su vietos gyventojais, juos pažįsta, matyt, ir gali perteikti jiems informaciją“, – pastebėjo M.Sinkevičius.
Jis pridūrė, kad pirminės sveikatos priežiūros centrai turi automobilius, kuriais būtų galima nuvykti į kaimišką vietovę ir suteikti medicinines paslaugas. Jie esą galėtų būti panaudojami ir savo transporto neturinčių asmenų pervežimui į skiepijimo centrus.
Jonavos rajono meras teigė, kad didesnio masto vakcinavimo organizavimui ruoštis reikia jau dabar tam, kad atėjus lemiamam laikui nekiltų chaosas. Jo manymu, papildomų logistinių keblumų sukels ir vakcinų įvairovė, nes pavasarį Lietuvoje jau gali būti naudojamos 4 skirtingų gamintojų vakcinos.
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 717 naujų COVID-19 ligos atvejų, mirė 18 žmonių. Į bendrą mirčių statistiką įtrauktos ir septynios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 168 tūkst. 708 žmonės. Nuo koronaviruso iš viso mirė 2494 asmenys.
