Jau trečią dieną iš eilės naujų užsikrėtimų skaičiai Lietuvoje nepasiekia tūkstančio – praėjusią parą nustatyti 717 užsikrėtimų. Iš viso COVID-19 nustatytas 168 708 žmonėms.
Pirmadienį nuo koronaviruso mirė 18 pacientų. Dar 7 mirtys priskirtos iš ankstesnio laikotarpio. Iš viso mirčių grafą papildė 25 netektys.
Lietuvoje koronavirusas jau pražudė 2494 žmones.
Sirgusių koronavirusu, bet mirusių dėl kitų priežasčių statistika Lietuvoje ir toliau neskelbiama. Pažymima, kad informacija ruošiama. Šįkart nepateikta ir pasveikusių bei šiuo metu sergančių koronavirusu statistika.
Praėjusią parą pirmuoju skiepu paskiepyti 2334 žmonės. Pirmąjį skiepą jau gavę 50 933 žmonės. Dar 1438 žmonės praėjusią parą paskiepyti antruoju skiepu. Iš viso antrąjį skiepą jau gavę 2460 žmonės.
Pirmadienį ištirti 7057 ėminiai. Iš viso ištirta ėminių – 1 818 005.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 18 žmonių, jiems buvo nuo 40 iki 89 metų, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Iš viso praėjusią parą mirė 11 moterų ir septyni vyrai.
Daugiausia mirusiųjų – dešimt – priklausė 80–89 metų grupei, penkiems mirusiesiems buvo nuo 70 iki 79-erių.
Po vieną žmogų mirė 40–49 metų, 50–59 metų ir 60–69 metų grupėse.
Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos septynios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.
Neskelbia duomenų apie COVID-19 duomenis ligoninėse
Statistikos departamentas laikinai neskelbia duomenų apie COVID-19 duomenis ligoninėse: nuo šios ligos gydomus pacientus, lovų užimtumą.
„Atsiprašome, šiomis dienomis pereiname prie pirminių duomenų surinkimo tiesiogiai iš gydymo įstaigų (anksčiau duomenis gaudavome iš Valstybinės ligoninių kasos). Pereinamuoju laikotarpiu ligoninių duomenų neskelbsime“, – rašoma trečiadienį išplatintame pranešime.
Taip pat antradienį Statistikos departamentas nepaskelbė apie per parą pasveikusius, šiuo metu dar sergančius ir iš viso pasveikusius žmones.
Per praėjusią parą izoliuoti 1265 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 82 180 asmenų.
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 45 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).
Šiuo metu pradėta, bet dar nebaigta 438 atvejų epidemiologinė diagnostika, kadangi šie atvejai į sistemą pateko vėlai vakare.
Atvejai, fiksuoti protrūkiuose
Pirmadienį registruoti koronavirusinės infekcijos atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Kretingos rajone įsikūrusiuose Padvarių socialinės globos namuose, Vilniaus Valakupių reabilitacijos centre, Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stotyje.
Taip pat patvirtinti atvejai, susiję su protrūkiais Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Giliukas“, kur iš viso patvirtinti trys infekcijos atvejai, taip pat Kazlų Rūdos lopšelyje-darželyje „Pušelė“ – su šiuo protrūkiu siejami 24 COVID-19 ligos atvejai, įskaitant antrinius, t. y. šeimose.
Vakarykštę parą registruoti atvejai, siejami su protrūkiai Klaipėdoje veikiančioje baldų gamybos įmonėje, maisto gamybos ir tiekimo įmonėje Vilniuje, langų gamybos įmonėje Vilniaus rajone, Ukmergėje veikiančiame automobilių servise.
Taip pat registruoti infekcijos atvejai, siejami su protrūkiais Kaune veikiančioje žaliavas konditerijos ir duonos gaminiams tiekiančioje įmonėje, Kauno maisto pramonės įmonėse, trąšų gamybos įmonėje Kėdainiuose, plastiko ir gumos gamybos įmonėje Biržuose, statybų įmonėje Panevėžyje, metalo apdirbimo įmonėje Šiauliuose, dviračių gamybos įmonėje Šiauliuose, pakavimo įmonėje Telšiuose.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruoti 33.
Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.
Karantino apribojimų atlaisvinimo klausimas
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia girdinti verslo prašymus atlaisvinti ribojimus, tačiau taip pat pabrėžia, kad pernelyg greiti pokyčiai gali paveikti šiuo metu gerėjančią koronaviruso pandemijos situaciją.
„Labai gerai, kad turime neprastą tendenciją, labai svarbu tos tendencijos nesugadinti. Girdžiu, ką sako verslo atstovai ir, manau, Vyriausybės nariai taip pat girdi, tačiau mums svarbiausia nesukurti savo veiksmais neprognozuojamumo – nepriimti sprendimo pernelyg greitai, kad jau čia viskas yra gerai ir galima apribojimus nuimti, o po dviejų ar trijų savaičių vėl reikės pasakyti, oi, padarėm klaidą, visų atsiprašom ir vėl užsidarom“, – po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį sakė premjerė.
„Šitie amerikietiški kalneliai pačiam verslui yra kenksmingi, todėl mes visą tai girdėdami diskutuosime, kviesime į specialius posėdžius, kalbėsime apie tai, kokia seka, kokia rizika ir kokiais etapais (atlaisvinti – BNS)“, – pridūrė I. Šimonytė.
Vyriausybė pirmadienį nusprendė nesvarstyti verslo atstovų prašymo leisti atidaryti ne maisto parduotuves ir kosmetologų raginimo leisti atnaujinti grožio paslaugas.
Mokyklų atidarymas
Ekspertai pripažįsta, kad ugdymo įstaigų uždarymas ženkliai mažina viruso plitimą visuomenėje, tačiau, kartu pažymi jie, tokią priemonę reikia taikyti tik blogiausiu atveju.
„Neigiamas proaktyvaus mokyklų uždarymo poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai bei ugdymui, taip pat ir ekonominis poveikis visai visuomenei, tikėtina, nusveria uždarymo naudą“, – teigė Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas Paulius Skruibis.
Todėl, ekspertų teigimu, būtent nuo ugdymo įstaigų reikėtų pradėti karantino režimo laisvinimą.
Atsižvelgdamas į tai Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas išvardijo priemones, kurių pirmiausia reikėtų imtis siekiant grįžti prie kontaktinio ugdymo mokyklose.
Pasak jo yra trys veiksniai, kaip mokyklose perduoda infekcija: COVID-19 perneša moksleiviai, mokytojai ir visuomenė.
T. Beinorto teigimu, pirmiausia mokyklose reikės palaikyti švarą ir kliautis mokytojų bei mokinių testavimu.
„Pirmas žingsnis prieš grįžtant į mokyklas tai tikslinei grupei turėtų būti neigiamas testas PGR tipo. Siūlyčiau dvi dienas prieš pirmą kartą grįžtant į mokyklą tiek moksleiviams, tiek pedagogams ar pagalbiniam personalui padaryti PGR klasės testą. Neigiamą COVID-19 testą gavę moksleiviai grįžtų į mokyklą, teigiamą atsakymą gavę – turėtų dar 10 d. izoliuotis“, – sakė jis.
Vakcinų Lietuva turi pakankamai
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad laiko klausimas, kada norintys pasiskiepyti nuo COVID-19 tą padaryti galės susimokėję patys. Pasak jo, nors šiuo metu vakcinų gamintojai sutartis sudaro tik su vyriausybėmis, ateityje ši situacija turi pagrindo keistis.
„Kol kas situacija yra tokia, kad nepanašu, jog gamintojai turėtų (vakcinų – ELTA) privačiam pardavimui. Visos sutartys šiuo etapu yra daromos su vyriausybėmis. Bet galima prognozuoti, kad tai yra tik laiko klausimas, kai gamintojai jau sugebės patenkinti tuos rezervuotus vakcinų kiekius, kuriuos yra dabar rezervavusios vyriausybės. Manau, kad tai tik laiko klausimas“, – sakė socialdemokratų surengtame nuotoliniame posėdyje dalyvavęs ministras.
Kartu ministras pažymėjo, kad Lietuva yra rezervavusi pakankamai vakcinų, kad pakaktų paskiepyti visus šalies gyventojus.
„Faktas yra toks, kad mes, Lietuva, esame rezervavę pakankamą kiekį vakcinų ir esame rezervavę tiek, kad jei visi gamintojai paleistų ir jas pristatytų, tai Lietuva galės padėti ir trečiosioms šalims, perleisdama dalį vakcinų kaimyninėms valstybėms: Baltarusijai, Ukrainai ar dar kam nors“, – sakė ministras.
