Situaciją Anglijos ir Lietuvos ligoninėse palyginę medikai pamatė aiškią koreliaciją – padidėjus koronaviruso infekcijos atvejų skaičiui, padidėjus reanimacinių lovų poreikiui sveikatos apsaugos sistema tapo pertempta – nebuvo tiek personalo, kad būtų įmanoma ilgą laiką ir kokybiškai prižiūrėti padidėjusį kiekį sunkių pacientų.
„Suprantu, kad jūs žinote realią situaciją – kai kuriose stambiose ligoninėse nakčiai reanimacijos skyriuje prie aštuonių ar devynių ligonių lieka viena slaugytoja. Nepatogu net kalbėti prie užsienyje dirbančių medikų. Bet realybė šiandien yra tokia“, – piktinosi komiteto pirmininkas Antanas Matulas.
Reikšmingi skirtumai
Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas anesteziologas-reanimatologas Rokas Tamašauskas posėdžio metu palygino situacijas Anglijoje ir Lietuvoje.
Anot mediko, Anglijoje yra 4123 reanimacinės lovos 47 milijonams suaugusiųjų, Lietuvoje – 698 lovos 2,8 milijonams gyventojų. Anglijoje yra 6,6 reanimacinės lovos 100 tūkst. gyventojų, tuo metu Lietuvoje šis skaičius yra tris su puse karto didesnis – Lietuvoje yra 24 reanimacinės lovos 100 tūkst. gyventojų.
„Anglijoje, kaip ir Lietuvoje, lovos yra kelių lygių. Tretinio lygio lovoje, kurioje gydomi sunkiausi ligoniai, vienas slaugytojas visada slaugo vieną ligonį. Taip buvo iki pandemijos, toks yra standartas. Jeigu yra antrinio lygio lova – vienam slaugytojui tenka slaugyti du ligonius“, – pristatė R.Tamašauskas. Vienam gydytojui konsultantui padeda du gydytojai rezidentai.
Lietuvoje, pagal V-827 SAM ministro įsakymą, tretinio lygio lovos vieną ligonį turi prižiūrėti vienas slaugytojas, vienas slaugytojo padėjėjas prižiūri tris ligonius, o vienas gydytojas reanimatologas prižiūri iki šešių ligonių. Tokia situacija buvo iki pandemijos.
Kaip buvo perskirstyti žmogiškieji ištekliai pandemijos metu, smarkiai padidėjus reanimacinių lovų poreikiui?
„Vienam Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus (RITS) slaugytojui buvo leista slaugyti iki šešių reanimacinių ligonių. Slaugytojui taip pat padėjo dar du slaugytojai, kurie nėra reanimacijos slaugytojai, kurie neturi reanimacinių kompetencijų.
Taip pat buvo priskirti dar trys slaugytojų padėjėjai. Todėl proporcija vienas medikas – vienas ligonis buvo išlaikyta, tačiau nebebuvo tokios specializacijos. Vienam gydytojui – konsultantui buvo priskirta iki 30 ligonių“, – kalbėjo R.Tamašauskas.
Anot jo, pasižiūrėjus į ligonių, gydomų RITS skyriuose, mirštamumą, paaiškėjo akivaizdi koreliacija: stipriai padidėjus poreikiui padidėjo mirštamumas, poreikiui mažėjant ir vėl grįžtant į iki pandemijos buvusį gydytojų ir slaugytojų darbo standartą, mirštamumas sumažėjo daugiau negu 10 proc., grįžo į šiek tiek didesnį negu prieš pandeminį lygį.
Pradėjus kilti antrai pandemijos bangai mirštamumas vėl padidėjo, kada sistema vėl tapo pertempta.
Pirmos bangos metu Anglijoje COVID-19 ligonių, gydomų reanimacijoje, mirštamumas buvo 47 proc. Bendras tiek pirmos, tiek antros bangos metu reanimacijos skyriuose gydytų COVID-19 ligonių mirštamumas yra 40 proc.
Lietuvoje pirmos bangos metu ligonių, kurie gydyti reanimacijos skyriuose ir kuriems taikyta invazinė ventiliacija, mirštamumas siekė 65 proc. Antrosios bangos metu bendras ventiliuojamų COVID-19 ligonių mirštamumas jau yra apie 78 proc.
„Lyginant pirmąją ir antrąją lietuviškąją pandemijos bangą stebimas bendras reanimacijoje gydytų ligonių mirštamumo padidėjimas – nuo 65 iki 78 proc.“, – pastebėjo medikas.
Svarbiausios priežastys
Karalienės universitetinėje ligoninėje Londone dirbantis gydytojas Tomas Jovaiša identifikavo kelias mirtingumo priežastis.
„Kalbant apie pirmąsias 24 valandas, norėtume iškelti klausimą dėl indikacijų gydymui RITS ir atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurie ligoniai, kurie yra siunčiami gydyti į RITS, tikriausiai jau yra gyvenimo pabaigoje.
Kita problema – pervežimo tarp gydymo įstaigų indikacijos, kad tie pervežimai nebūtų pavėluoti. Taip pat kokie yra pervežimo standartai – kokią įtaką jie daro ligonių būklei tiek transporto metu, tiek atvykus“, – kalbėjo T.Jovaiša.
Anot jo, didesnis nei vidutinis mirštamumas buvo pastebėtas tų ligonių, kuriems reikėjo taikyti dirbtinę plaučių ventiliaciją daugiau negu kelias dienas.
„Čia susiduriame su žmogiškųjų resursų ir infrastruktūros resursų trūkumu, dėl to, kad minėto įsakymo nesilaikyta ir nebuvo tiek personalo, kad būtų galima kokybiškai ir ilgą laiką prižiūrėti tokį kiekį ypatingai sunkių ir kompleksinių ligonių.
Dar vienas iš iššūkių – atskirų regionų perkrovimas, nes sergamumas regionuose nebuvo vienodas, o aiškios sistemos, kaip tą krūvį tolygiai paskirstyti tiek regiono mastu, tiek nacionaliniu mastu, nėra“, – pabrėžė medikas.
Sveikatos apsaugos ministerijos Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė posėdžio metu teigė, kad reanimacijos paslaugų kokybės sistemos kūrimas ir įteisinimas yra labai svarbus klausimus, be to, šiuo metu yra rengiami teisės aktai dėl paslaugų teikimo reikalavimų, jie rengiami nustatant paslaugų prieinamumo ir kokybės rodiklius.
„Atsižvelgsime į siūlymus ir rengsime tuos teisės aktus, rodiklius, kurie būtų reikalingi ateičiai, kad paslaugų kokybė gerėtų“, – kalbėjo I.Cechanovičienė.
Primename, kad COVID-19 mirčių statistikos mįslės – vis dar neatsakytos. Kodėl dalis jos vėluoja, o kiti skaičiai lieka po paslapties šydu?
Ministro abejonės dėl statistikos
Naujienų portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ praėjusią savaitę A.Dulkys dėl mirčių statistikos pažėrė kritikos NVSC vadovui. Paklaustas apie jo vadovo Roberto Petraičio galimą pasitraukimą, ministras teigė, kad problemas jo darbe pastebėjo jau pirmosiomis savo kadencijos dienomis.
„NVSC buvo viena pirmųjų institucijų, kuriomis pradėjau domėtis, ir jau pirmomis darbo dienomis sužinojau, kad ponas Petraitis yra gavęs papeikimą. Mirčių istorija tik vienas iš elementų. Aš matau, kad stringa, rezultatų nėra, sunkiai suvokiama, ką aš kalbu. <...> Man kuo toliau, tuo labiau darėsi neaišku, tikrai čia reikia daryti Gordijaus mazgo kirtimą. Būkime biedni, bet teisingi, kai atvejų skaičius siekia 3000, jų indėlis jau gana kuklus, nes tie atvejai neatsekami. Mums reikia sugrįžti su rodikliais į tam tikras vietas“, – sakė A.Dulkys.
