Neturėtų labai stebinti nei jų susibėgimas į krūvą, nei išsilakstymas viešai apsispardžius. Tai savaip dėsninga, politikos komentatoriai spėjo, kad toks scenarijus neišvengiamas, tik skyrybų spektaklis įvyko greičiau, nei buvo prognozuojama.
Gal paradoksas, kad vienas kitą koneveikdami abu veikėjai savaip teisūs: ir A.Guoga, įsitaisęs Seimo „darbiečių“ frakcijoje, ir V.Uspaskichas, esantis Europos Parlamento (EP) liberaliosios krypties frakcijoje „Renew Europe“, sėdi ne savo rogėse. Tai jie ir įrodė savo poelgiais.
Pirmas atakavo A.Guoga, pasinaudojęs V.Uspaskicho suteikta puikia proga, kai Darbo partijos vedlys ėmė reklamuoti neva koronaviruso prevencijai ir gydymui tinkamą mineralinį vandenį, kurį gamina su jo vaikais susijusi įmonė, o platinti pasišovė „darbiečiai“.
Pagal visus politinio skaidrumo kriterijus tai skandalingas atvejis, nes galima įtarti sukčiavimą, jau nekalbant apie išvedžiojimų, kad neva kažkoks stebuklingas vanduo gali apsaugoti nuo koronaviruso, žalą visuomenės sveikatai pandemijos sąlygomis.
Todėl A.Guogos raginimai Darbo partijai parodyti stuburą ir atsikratyti tokio lyderio skambėtų įtikinamai, jei nebūtų visiems aišku, kad tai tik pretekstas šiam politiniu bastūnu laikomam veikėjui pamėginti išstumti V.Uspaskichą ir pačiam tapti „darbiečių“ vedliu.
Žinoma, tai buvo nerealu. Greičiausiai tai tik viešųjų ryšių akcija galbūt siekiant perbėgti pas valdančiuosius ir gauti kokį nors postą, nes A.Guoga nė neslėpė, kad sėdėjimas opozicijos apkasuose jo netenkina.
Netrukus V.Uspaskichas pamėtėjo dar vieną pretekstą A.Guogai užsipulti – homofobiškai pašnekėjo feisbuke, netradicinės seksualinės orientacijos atstovus išvadinęs „iškrypėliais“ ir „pedikais“.
Dėl tokių žodžių, į kuriuos EP liberalų dėmesį pirmoji atkreipė europarlamentarė A.Maldeikienė, o iš paskos – ir Seimo Laisvės frakcija, jau kilo europinis triukšmas.
EP „Renew Europe“ frakcijos pirmininkas pareikalavo, kad V.Uspaskichas pasiaiškintų ir atsiprašytų, Prancūzijos prezidento E.Macrono partijos šalininkus vienijanti europarlamentarų grupė taip pat paprašė pradėti Lietuvos „darbiečių“ vedlio pašalinimo iš liberalų politinių gretų procedūrą.
Aišku, V.Uspaskicho priklausymo EP liberalų frakcijai kitaip kaip nesusipratimu nepavadinsi. Bet jam pažiūros niekada nebuvo jokia kliūtis siekti savo tikslų, jis gali priklausyti už LGBT bendruomenės teises karščiausiai pasisakančiai EP frakcijai, o kartu ramiausiai vadinti homoseksualius asmenis „iškrypėliais“ ir „pedikais“.
Suprantama, V.Uspaskichas kalbėjo savo rėmėjų auditorijai Lietuvoje, kurios tokie žodžiai neatgrasys, gal net gali pakelti jo reitingus, o kad kolegė A.Maldeikienė bus tokia akyla ir apskųs jį, turbūt nesitikėjo.
Tokia pat dvilypė ir „darbiečių“ vadovo reakcija į šį skandalą. Nenorėdamas būti politiškai izoliuotas EP politikas laišku jau atsiprašė savo frakcijos ir pasiteisino, kad nesiekė įžeisti LGBT bendruomenės, negana to, dar apkaltino oponentus bei žiniasklaidą neva šališkai pateikus apie jį informaciją.
Visa tai tik parodo, kokie panašūs V.Uspaskichas ir A.Guoga, kaip vikriai abu moka išversti kailį, nors pastarasis, ko gero, menkesnio masto veikėjas.
Nors V.Uspaskichą galima laikyti tokiu pat liberalu kaip A.Guogą „darbiečiu“, pirmasis vis dėlto sugebėjo įkurti gana stiprią partiją, kuri be jo yra niekas, o jam pasistengus vis prisikelia iš mirusiųjų.
Tuo metu A.Guoga partijas pasirengęs keisti dažniau nei pirštines – į rinkimus ėjo tai su liberalais, tai su N.Puteikio centristais, galiausiai – su „darbiečiais“, flirtavo dar ir su konsevatoriais bei valstiečiais, jau nekalbant apie viražus su Australijos pilietybe ir pažadus pinigais apipilti krepšininkus.
Vis dėlto susidaro įspūdis, kad šį veikėją jau vis greičiau perpranta tie, kurie su juo susiduria. Tuomečiame „Lietuvos ryto“ krepšinio klube jis prezidentavo tik 100 dienų. Dar trumpiau jis užklydo į Darbo partijos frakciją.
Tiesa, kai blefas veja blefą, jau ir pats lošėjas, ir jo partneriai sunkiai susigaudo, kur čia galas su galu nesueina.
Pareiškęs, kad traukiasi iš Seimo, nes Darbo partijai neatsikračius V.Uspaskicho negalįs tesėti rinkėjams duotų pažadų, A.Guoga susuko galvas ir politikams, ir komentatoriams.
Visi puolė spėlioti, ar jis kalba rimtai, ar vėl blefuoja laukdamas valdančiųjų siūlymų atbėgti pas juos, nes galįs pagąsdinti Seime jį pakeisiančiu A.Skardžiumi, kuris yra ašaka ne vien konservatorių gerklėje.
Šįkart A.Guogai, negavus jokio posto, iš tiesų nelabai yra ir ką veikti parlamente, o jau ėmė lįsti galai, kad jis neatsisakė verslo, kaip privalėjo tapęs Seimo nariu. Vadinasi, netgi prie visokių politinių viražų pripratusioje Lietuvoje jam net kyla apkaltos grėsmė.
Vis dėlto A.Guoga negali neblefuoti, kaip lakštingala negali nečiulbėti. Taip galima vertinti dar vieną lošėjo žingsnį: pareiškęs, kad atsisako Seimo nario mandato, jis to nepatvirtino gyvai rinkimų prievaizdams ir iki kovo mėnesio išvyko į užsienį. Kitaip sakant, išskrido, bet dar žada sugrįžti. Kaip kiekvieną kartą sugrįžta ir vis išeidamas V.Uspaskichas.
