Pirmieji šalčio kūriniai dar šeštadienį pasirodė Neryje, o sekmadienį
ledo lytys jau plaukė ir Nemunu. Vietos gyventojai tikino praėjusią
žiemą mieste susikertančiose upėse ledo lyčių išvis nematę. Galbūt jos
buvo susidariusios 2019-aisiais ar dar seniau.
Jeigu 20 laipsnių viršijantis šaltis būtų išsilaikęs bent savaitę,
Nemuną ir Nerį galėjo padengti ištisinis ledo sluoksnis, tačiau tokio
vaizdo šiemet turbūt nelemta išvysti.
Užšalusios upės ir pavasarį kylantys potvyniai kelis šimtmečius Kauno
gyventojams sukeldavo daugybę rūpesčių – gadino pastatus, kelius,
žūdavo net žmonės.
Pokario metais pastatyta hidroelektrinė apsaugojo miestą nuo niokojančių
potvynių, tačiau jų vis dar pasitaikydavo.
Pastarąjį kartą didelis potvynis Kaune kilo 2010 metais. Kovo 22-osios
naktį Neries vanduo per kelias valandas užplūdo Kauno rajono Kleboniškio
ir Radikių gyvenvietes bei sodininkų bendrijas. Vanduo buvo apsėmęs net
Panerių gatvę.
Kelios dešimtys žmonių turėjo palikti namus, nes vanduo apsėmė ne tik jų
kiemus, automobilius, bet ir būstus. Gyvūnų globėjai gelbėjo tiek
kauniečių augintinius, tiek į vandens spąstus patekusius miško
gyventojus.
Tąkart kariškiai planavo net sprogdinti ledo sangrūdas Nemuno žemupyje
ir tik paskutinę akimirką tokio sumanymo buvo atsisakyta, nes
milžiniškos ledo lytys pajudėjo.
Kauno rajono valdžia ne juokais susirūpinusi, kad prieš dešimtmetį
matytas scenarijus gali pasikartoti, tik šįkart menkesne apimtimi.
Daugiausia nerimo kelia naujo tilto ties Kleboniškio mišku statyba,
kurios metu ties darbų vieta upės vaga buvo susiaurinta. Viliamasi, kad
tas susiaurėjimas neturės lemiamos įtakos galimam potvyniui.
Nors prieš pradedant darbus atlikti hidrologiniai ir hidrogeologiniai
tyrimai, projekte nėra numatyta apsaugos nuo ledonešio.
Ledo lytys kai kuriose Neries vietose jau sustojusios, šiuo metu jų
sangrūdos susidariusios 200 metrų žemyn upe nuo statybvietės.
Kauno rajono valdžia jau užsiminė apie galimybę sprogdinti ledo lytis
arba bent apibarstyti jas durpėmis, kad ledas pradėtų korėti.
Vyresni žmonės supranta, kokią grėsmę gali kelti ledas, tačiau galima
pamanyti, kad jaunoji kauniečių karta ledus dažniausiai mato ne ant
vandens telkinių, o gėrimų taurėse, ir nelabai įsivaizduoja, kokį pavojų
jie kelia.
Štai antradienį vakare Kauno mariose ant ledo pasivažinėti sumanęs
jaunuolis norėjo susikurti pramogą, tačiau per plauką liko gyvas.
Vyriškio vairuojamas automobilis „Subaru“ įlūžo maždaug 35 metrai nuo
kranto ir nugrimzdo į dugną su įjungtomis šviesomis, o jis pats spėjo
iššokti, tiesa, ledinių maudynių neišvengė.
Prie restorano „Jachtklubas“ buvę praeiviai tiesiog neteko žado šaltą
vakarą pamatę permirkusį vyrą, kuris atskubėjo į krantą palikęs mariose
„Subaru“. Įlūžus automobiliui vandenyje trumpam buvo atsidūręs ir
vairuotojas, bet jam vis dėlto pavyko laiku išlipti iš transporto
priemonės.
Supykęs nuotykių ieškotojas atsisakė pagalbos ir išnyko miško tankmėje.
Sunku net suprasti, kaip jaunuoliui gali kiltis mintis pasivažinėti
automobiliu ant tokio plono marių ledo. Kita vertus, tarp poledinės
žūklės mėgėjų dauguma – subrendę vyrai, tačiau turbūt nebuvo nė vieno
sezono, kad neišgirstume apie įlūžusį žvejį.
Nors gamtosaugos aktyvistai nepaliauja raudoti dėl visuotinio klimato
atšilimo ir tragiškų jo padarinių, gamta vis dar iškrečia pokštų, tad
nereikėtų užmiršti, kas yra šaltis ir ledas.
„Laikinoji sostinė“
