Anot savivaldybės pranešimo, pirmadienio vakarą nušvito keturi sostinės tiltai – Žvėryno, Baltasis, Žaliasis ir Mindaugo.
Vilniaus šviesų festivalio iniciatyva specialiai buvo apšviesta Gedimino pilis bei paminklo Gediminui kardas.
Šviesos instaliacija sukurta ir Vilniaus televizijos bokštui, savaitgalį ir pirmadienį jis virto linksma gimtadienio žvakute – vakarais kas valandą bokštas „šoka“ pagal populiarias lietuviškas dainas.
Mėgstantiesiems švęsti su muzika – „Spotify“ platformoje sudarytas specialus Vilniaus gimtadienio grojaraštis.
Alternatyvaus miesto pažinimo platformos „Neakivaizdinis Vilnius“ parengė žaidimą-žinių patikrinimo testą, specialią gimtadienio dovaną „Vilniaus nuotaikų žemėlapį“ – kaip atrodytų sostinė, jei jos spalvas rinktųsi vilniečiai.
Kiekvienas mažylis, gimęs per Vilniaus gimtadienį, tradiciškai gaus po smėlinuką su užrašu „Vilnius myli Tave“. Skaičiuojama, kad per Vilniaus gimtadienį į pasaulį gali ateiti apie 30 ir daugiau kūdikių.
Pagal tradiciją, aikštėje prie miesto rotušės gimtadienio proga keliamos trys miesto vėliavos. Šįmet dėl karantino ribojimų ceremonijos nebuvo, tačiau sekmadienį ir pirmadienį tamsiu paros metu ant rotušės fasado praeiviai grožėjosi šviesos projekciją su Vilniaus miesto savivaldybės vėliava.
Vilnius, kaip miestas ir sostinė, pirmą kartą rašytiniuose šaltinuose paminėtas1323-iųjų sausio 25-ąją Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino rašytame laiške Vakarų Europos krikščionims.
Minėtu laišku krikščionys pirkliai, kariai, amatininkai, žemdirbiai ir dvasininkai iš viso pasaulio, ypač iš Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno, kviesti atvykti ir apsigyventi Lietuvoje.
Tuometinis Lietuvos didysis kunigaikštis taip pat pranešė ketinantis priimti krikštą.
