„Lietuvos ir Estijos santykiai yra puikūs, ir aš tikiu, kad ir toliau darysime viską, kad tai išliktų, nuolat telkdami dėmesį į dvišalių santykių stiprinimą ir bendradarbiavimą įvairiose tarptautinėse organizacijose bei forumuose“, – sakoma I. Šimonytės sveikinime.
Šiais metais Lietuva pirmininkauja Baltijos Ministrų Tarybai.
Pasak I. Šimonytės, Lietuva sieks Baltijos šalims ir visam regionui svarbių klausimų tęstinumo, įskaitant koordinuotą atsaką COVID-19 pandemijai, saugumą ir gynybą, skaitmeninę transformaciją, kovą su kibernetinėmis grėsmėmis ir dezinformacija, žaliąją darbotvarkę, laiku įgyvendinamus strateginius energetikos ir transporto projektus bei branduolinę saugą.
Atsižvelgdama į įvykius Baltarusijoje, Lietuva taip pat atkreipia ypatingą dėmesį į Baltarusijos žmonių palaikymo jų sunkioje kovoje siekiant laisvės ir demokratijos problemą.
I. Šimonytė teigė tikinti, kad pavyks imtis praktinių iniciatyvų šiuo tikslu. Pirmąjį Baltijos Ministrų Pirmininkų susitikimą tikimasi surengti vasario pabaigoje arba kovo pradžioje.
Estijos parlamentas pirmadienio vakarą nubalsavo už tai, kad Reformų partijos lyderei K. Kallas būtų pavesta formuoti naują Vyriausybę.
Anksčiau šį mėnesį dėl korupcijos skandalo žlugus ankstesnei Jūrio Rataso Vyriausybei, opozicinė centro dešinės Reformų partija ir valdančioji kairiosios pakraipos Centro partija sutarė, kad 14 narių vyriausybėje turės po septynis ministrų portfelius ir kad ministrų kabinetui vadovaus K. Kallas.
J. Ratasas ir jo vyriausybė atsistatydino sausio 13 dieną, teisėsaugai pareiškus įtarimus korupcija jo partijai ir keletui jos aukšto rango narių, siejamų su nekilnojamojo turto plėtros projektu Talino uosto rajone.
