„Rakučių“ esu sutikusi daug – jie visi kartoja tą patį. Baisu, kad šiandien „rakučiai“ jau drąsiai kalba ir Lietuvos Respublikos Seime, yra spausdinami ir cituojami viešojoje erdvėje, vėl ir vėl dėl Holokausto siaubo kaltinantys tuos, kurie 1941 metais savo kaimynų buvo palydimi į surinkimo punktus – sinagogas, o iš ten – į pamiškes ir žvyrduobes.
Sako, kad į dienos šviesoje miestelių gatvėse einančias kolonas žydų vyrų, moterų ir vaikų tyliai žiūrėjo visi likę. Ir dabar situacija panaši – į „rakučių“ melą reakcijos nedaug. Dauguma tyli. Švelnūs bendrapartiečių pabarimai, keli nusistebėjimai ir pasvarstymai, kad „Rakutis suklydo“, nė iš tolo neprilygsta tiksliai, aštriai ir bekompromisei reakcijai, kurią parodė užsienio valstybių ambasados. Vokietijos, Izraelio ir JAV ambasadoriai buvo vieni pirmųjų, kurie viešai ir aiškiai pasmerkė Rakučio pasisakymą. Sureagavo ir Europos žydų kongresas, užsienyje gyvenančios bendruomenės. Lietuvos Respublikos Parlamento nario žodžiai nepraslydo pro akis nei vienoje Vakarų valstybėje – ten į tiesiogines arba užslėptas antisemitizmo ir istorijos iškraipymo apraiškas reaguojama be išsisukinėjimų ir kompromisų.
O Lietuvoje? Čia aktyviausiai reagavo portalų ir socialinių tinklų komentatoriai. Paskaitykite, gerbiamieji, ką rašo Lietuva. Šimtai „Rakučių“. Kokią atsvarą jiems pasiūlė Lietuvos vadovai, visuomenės lyderiai, politikai?
Kiek dėmesio paneigti akivaizdų melą skyrė Lietuvos žiniasklaida? Keli proginiai straipsniai nublanko prieš kraupią realybę – Lietuvoje vis dar yra tokių, kurie tiki Rakučio naratyvu. Dar blogiau – čia labai nedaug tų, kurie atvirai ir drąsiai nori jam pasipriešinti, pasmerkti ir sugėdinti. Pagaliau – nuoširdžiai ir atvirai prisiminti tuos žmonės, tuos Lietuvos piliečius, kurie buvo nužudyti.
Minint liūdną sukaktį – 80 metų nuo Holokausto pradžios – visuomenės lyderių prašėme nedaug. Prisijungti prie pasaulinės akcijos #WeRemember / #MesPrisimename, viešai, drąsiai ir aiškiai pasakant, kad Holokausto aukų atminimas yra aktualus ir gyvas. Atsiliepė nedaug. „Rakučiai ir ko“ vėl buvo aktyvesni, greitesni, garsesni nei Lietuvos vadovai ir politikai.
Jie buvo ir drąsesni – nes juk reikia drąsos Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną viešai pasakyti, kad dėl Lietuvos žydų išžudymo kalti patys žydai. Beje, o kaip su kitais Europos žydais, gal profesorius V. Rakutis pasidalintų savo įžvalgomis dėl visų 6 milijonų aukų. Lengva būti drąsiu žinant, kad tavęs nepasmerks.
Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena atėjo ir praėjo. Turbūt Lietuvos politikai ir visuomenės lyderiai šiandien lengviau atsikvėpė – proga baigėsi. Baigėsi ir tie reti, kartais net pavėluoti – toks jausmas, kad kažkas iš komandos priminė, kad tokia diena, proginiai pareiškimai, proginiai įrašai, proginės nuotraukos.
Daliai tų, kurie vis dėlto „prie progos“ prisiminė, dabar metus bus ramu – iki kitos progos. Iki kito „rakučio“ – nes nesulaukęs aiškaus ir bekompromisio pasmerkimo šis naratyvas nelauks progos, jis kasdien sunksis į visuomenės sąmonę. O Lietuva ir toliau lauks „progų“ svarbiems darbams, kurie parodytų, kad mes iš tiesų prisimename ir suprantame Holokaustą.
Politikai 30 metų ieško progos sukurti nacionalinį Holokausto aukų atminimo memorialą, pastatyti paminklą žydų gelbėtojams – jiems, kurie buvo įvykių amžininkai, nekilo mintis, kad Holokausto kaltininkai yra patys žydai, ar pagaliau turėti nuoseklią Holokausto istorijos edukacinę programą. Paminklus, memorialus ir edukaciją Lietuvoje kuria „rakučiai“ ir nebylūs jų sekėjai.
Baigdama, aš, atstovaudama Lietuvos žydų bendruomenę, reikalauju Seimo etikos i r procedūrų komisijos pradėti tyrimą dėl Seimo nario V. Rakučio elgesio , Švietimo, mokslo ir sporto bei Krašto apsaugos ministerijų pradėti tyrimą, ar V. Rakutis tinka užimamoms profesoriaus pareigoms, o Generalinio prokuroro pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Holokausto neigimo ir iškraipymo (BK 170 str.). Pabarimai mūsų netenkina. Mes, Lietuvos piliečiai, čia gyvenantys žydai, reikalaujame įstatymo viršenybės ir mūsų fundamentalių teisių gynybos. Galų gale, turėkite gėdos prieš tuos, kurių krauju yra permirkusi Lietuvos žemė.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė
