Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos (LKLMS) pirmininkas Mindaugas Grigaitis naujienų portalui lrytas.lt komentavo, kad pandemijos fone toks sprendimas yra sveikintinas, tačiau lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos apskritai atsisakyti nereikėtų.
„Kad jos atsisakyta šiomis sąlygomis, tai gerai. Kalbos įrašinėjimas nuotoliniu būdu kėlė tikrai daug streso tiek mokytojams, tiek mokiniams“, – sakė LKLMS pirmininkas.
Jo teigimu, pati įskaita abiturientams tikrai kainuoja daug jėgų ir laiko, o jokios įtakos baigiamajam pažymiui neturi.
„Aš nemanau, kad jos nereikia, bet reikia ją keisti. Įskaitos pažymys turėtų būti įskaičiuojamas į baigiamąjį balą, kuris rašomas į atestatą, ir kad sudarytų kažkokį procentą.
Svoris šiuo atveju yra nelygiavertis, nes, jeigu tą kalbą rašai tikrai sąžiningai, reikia įdėti labai daug darbo. Žinoma, atsiranda visokių niuansų, kai jos yra perkamos ir mokytojai tampa detektyvais, bet apskritai jos koncepciją reikia stipriai permąstyti“, – teigė M.Grigaitis.
Iki šiol lietuvių kalbos ir literatūros įskaita buvo laikoma tam, kad abiturientui būtų leista laikyti brandos egzaminą. Mokiniams reikėdavo pasirinkti norimą temą, parengti kalbos planą ir viešąją kalbą pristatyti mokytojui.
Kol kas įskaita neatlieka tikrosios funkcijos
M.Grigaitis tikina, kad tokia įskaita, kokia buvo iki šiol, buvo naudinga nebent tiems, kurie kruopščiai jai ruošėsi ir vėliau galėjo surinkta medžiaga pasiremti egzamino metu.
„Lietuvių kalbos ir literatūros įskaita turėtų parodyti mokinio tiriamuosius gebėjimus, bet šiuo metu daugiausiai naudos gaunama tuo atveju, jei mokinys ta sukaupta medžiaga arba išmokta kalba gali pasiremti ateityje.
Šiaip tas tiriamasis darbas yra labai fragmentiškas ir neatlieka tikrosios savo funkcijos“, – pastebėjo M.Grigaitis.
Paklaustas, ar gali padaugėti tokių mokinių, kurie išvengę įskaitos brandos egzamino neišlaikys, LKLMS pirmininkas teigė, kad viskas priklauso tik nuo paties mokinio ir jo įdėtų pastangų, tačiau rezultatų prognozuoti nedrįsta.
„Čia jau kiekvieno mokinio tam tikra savidisciplina. Mokiniai gali rašyti kitus rašinius, duoti mokytojams juos ištaisyti, gali juos dėlioti, mokytis ir tokiu būdu kompensuoti šį stygių“, – svarstė M.Grigaitis.
Moksleiviai dėl sprendimo džiaugiasi
Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Sara Aškinytė portalui lrytas.lt sakė, kad didžioji dalis abiturientų šiemet pasisakė prieš lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos laikymą, tad toks sprendimas juos nudžiugino.
„Vertiname teigiamai. Pernai matėme, kad pasirodė daugybė sukčiavimo atvejų, tad nuotolinė įskaita ne itin pasiteisino. Dabar abiturientai galės investuoti savo laiką į pasiruošimą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui“, – kalbėjo S.Aškinytė.
Ji sutinka, kad kalbėjimo įskaita parodo abituriento gebėjimą viešai kalbėti ir sklandžiai dėstyti mintis, tačiau teigia, kad pastaruoju metu mokiniai patiria tikrai nemažai ir kitų iššūkių.
„Šie mokslo metai ir pasiruošimas egzaminams tikrai nėra lengvas, yra daug iššūkių. Tikimės, kad neigiamos įtakos tai neturės ir mokiniai sąmoningai ruošis egzaminams, išnaudos papildomą laiką pasiruošimui“, – komentavo LMS prezidentė.
