Pernai netrukus po Seimo rinkimų V.Pranckietis niekam nieko neaiškindamas panaikino iki tol galiojusį reikalavimą komitetų ir komisijų vadovams turėti leidimus dirbti su slapta informacija.
Tačiau net paaiškėjus apie tokį prieštaringai vertinamą sprendimą valdančiajai Liberalų sąjūdžio frakcijai dabar priklausantis V.Pranckietis atsitvėrė tylos siena.
Buvęs Seimo pirmininkas tvirtino negalįs atskleisti savo veiksmų motyvų, nes jo pasirašytas potvarkis itin slaptas.
Tai Seime ir už jo ribų pakurstė įvairiausių spėlionių.
Antai iš Seimo pasitraukęs valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis pasidalijo įtarimais, kad V.Pranckietis taip galėjo atverti kelią į valdžią juodų dėmių savo biografijoje ar ryšių su nedraugiškų valstybių žvalgyba turėjusiems politikams.
Kas tie parlamentarai, su V.Pranckiečio pagalba esą bandantys išvengti specialiųjų tarnybų filtro?
Anot R.Karbauskio, vienas tokių esą gali būti konservatorius Antanas Matulas.
Valstiečių lyderis priminė prieš penkerius metus nuskambėjusią istoriją, kai A.Matulas buvusį Seimo vicepirmininką valstietį Alfredą Pekeliūną apkaltino šantažu.
Pastarasis esą grasino paviešinti informaciją, kad dabartinis Seimo Sveikatos reikalų komiteto vadovas sovietmečiu tarnavo viename GRU (Vyriausioji žvalgybos valdyba) padalinyje.
To neneigė ir pats A.Matulas. Jis sovietinę privalomąją karinę tarnybą atliko Rygoje dislokuotame ypatingosios paskirties dalinyje, kuris priklausė SSRS gynybos ministerijos generalinio štabo Vyriausiajai žvalgybos valdybai ir žvalgė Švediją, Vokietiją ir Daniją.
Konservatorius tuomet teigė neturėjęs pasirinkimo, be to, būdamas 18-metis nelabai suprato, kokią misiją atlieka. A.Matulas taip pat tikino, kad vėliau jokių ryšių su žvalgyba nepalaikė.
Priešingu atveju, anot politiko, prieš metus jam nebūtų buvęs išduotas leidimas dirbti su slapta informacija: „Tokį leidimą aš turiu jau ne vieną kadenciją. Maždaug prieš metus jis baigėsi ir aš be vargo leidimą gavau iš naujo.“
A.Matulas, kalbėdamas su „Lietuvos rytu“, taip pat siūlė R.Karbauskiui nekurti istorijų, o geriau dar kartą pasižvalgyti po savo laukus ir ūkį: „Geriau jau jis patikrintų, ar į jo trąšų sandėlį neįsimetė koks pelėsis.“
Liberalai irgi turi leidimus
Iš valstiečių lyderio svarstymų šaipėsi ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jo žiniomis, leidimus susipažinti su slapta informacija turi beveik visi frakcijos nariai.
Kritikuodamas slaptą V.Pranckiečio operaciją R.Karbauskis užsiminė ir apie į garsiąją politinės korupcijos bylą įklimpusius liberalus – esą ir pastariesiems galėjo iškilti keblumų gaunant leidimus dirbti su slaptais dokumentais.
Pagal anksčiau galiojusią tvarką, tokį leidimą būtų privalėjęs gauti dabartinis Kaimo reikalų komiteto vadovas V.Pranckietis, bet E.Gentvilas neabejojo, kad buvęs Seimo pirmininkas jį turi.
Anot liberalų frakcijos seniūno, leidimus jau yra gavę ir Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata, ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui vadovaujantis Ričardas Juška. Pastarasis, neturėdamas tokio leidimo, praėjusią Seimo kadenciją nebūtų galėjęs vadovauti Antikorupcijos komisijai.
„Štai ir bliūkšta R.Karbauskio fantazijos. Trys mūsų frakcijos nariai pagal senąją tvarką turėtų gauti leidimus ir visi juos turi“, – tikino E.Gentvilas.
Be to, anot politiko, jeigu ką nors iš dabartinių Liberalų sąjūdžio frakcijos narių ir būtų galima sieti su „MG Baltic“, tai tik jį. Bet E.Gentvilas tvirtino tokį leidimą kaip turėjęs, taip ir turi, o jis buvo atnaujintas net po partijai pareikštų įtarimų.
Paliko, ką buvo radęs
Būtų gerai, jei savo sprendimą galėtų paaiškinti pats V.Pranckietis, bet jis buvo nekalbus: „Šita informacija yra riboto naudojimo.“
V.Pranckietis iš pradžių net nesutiko paaiškinti, ar dėl pareigybių sąrašo, kurioms privaloma turėti leidimus dirbti su slapta informacija, Seimo pirmininkas sprendžia pats vienasmeniškai ir kokiu įstatymu vadovaujasi: „Aš neprivalau aiškintis. Kita vertus, aš to teisės akto tiksliai nežinau.“
Vėliau kiek atlėgęs buvęs Seimo pirmininkas vis dėlto nutarė šį bei tą paaiškinti: „Pasižiūrėjau. Pasirodo, yra speciali tarnybų instrukcija mums ir ji tikrai nekomentuotina.
Bet kad nekiltų interpretacijų, galiu pasakyti, kad Seimo pirmininkas yra laisvas sudaryti kokį tik nori sąrašą. Šiuo atveju jis niekaip nėra varžomas.
Baigdamas kadenciją nusprendžiau sugrąžinti tokią tvarką, kokią buvau radęs. Kodėl? Kad nebūtų tie sąrašai nereikalingai išpūsti. Viskas. Bet aš net ir to neturiu teisės komentuoti.“
Buvo pakeistas potvarkis
Reikalavimas visiems Seimo komitetų ir komisijų vadovams turėti leidimus dirbti su slapta informacija atsirado praėjusios kadencijos pradžioje – 2017 metų vasarį.
Šią naujovę prastūmė Kultūros komiteto pirmininku tapęs R.Karbauskis, kuriam reikėjo įrodyti, kad konservatorių jam metamas šešėlis dėl ryšių su Rusija yra nepagrįstas.
Tokių abejonių kilo paviešinus esą iš Ukrainos gautą pranešimą, kad Karabaso slapyvardį turintis Lietuvos politikas bendradarbiauja su Rusijos specialiosios tarnybos pareigūnais.
Valstiečių vedlys tuomet tikino nieko nežinąs apie pažymoje minimus asmenis, bet kol neturėjo teisės dirbti su slaptais dokumentais, jam buvo sunku atsikratyti mestų įtarimų.
Tuomet į pagalbą atskubėjo į Seimo pirmininko kėdę R.Karbauskio pasodintas ir jam tada dar lojalus buvęs V.Pranckietis – pakeitus potvarkį valstiečių lyderis galėjo kreiptis dėl leidimo dirbti su slapta informacija ir jį gavo. Kitaip sakant, taip buvo savotiškai paskiepytas.
„Tokį patikrinimą perėjau ir aš kaip vienas Seimo komiteto pirmininkų, nors prieš paskelbiant, kad leidimą turiu, konservatoriai skleidė įvairias spekuliacijas, naudojo propagandinius metodus dėl mano lojalumo Lietuvai ir visais būdais stengėsi sunaikinti mano reputaciją“, – aiškindamas keistą pastarąjį buvusio Seimo pirmininko sprendimą R.Karbauskis neseniai priminė, kaip dėl jo vieno 2017 metais buvo keičiama galiojusi tvarka.
Turėjo bent jau pasitarti
Nors V.Pranckietis kadencijos pabaigoje tarsi ir mėgino ištaisyti savo ankstesnį veiksmą, dabar vėl sulaukė kritikos pliūpsnio ne tik iš valstiečių, bet ir iš dabartinių valdančiųjų.
Tarkime, A.Matulas įsitikinęs, kad leidimus dirbti su slapta informacija privalo turėti visi parlamentarai.
Tuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas mano, kad yra argumentų, kodėl toks leidimas neturėtų būti sąlyga gauti vienas ar kitas pareigas: „Kai kurie komitetų pirmininkai per visą kadenciją nėra matę nė vieno slapto dokumento.“
Vis dėlto L.Kasčiūnas įsitikinęs, kad Seimo pirmininkas neturėtų pats vienas nuspręsti, kas privalo turėti leidimus. Jo nuomone, V.Pranckiečiui derėjo pasitarti bent su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu.
Konservatorius taip pat atviravo, kad jam neatrodo tinkamas ir V.Pranckiečio slapukavimas: „Man nepatiko, kai buvo priimtas sprendimas keisti buvusią tvarką ir kaip jis buvo priimtas. Kalbėsime su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, kad galbūt šią tvarką reikėtų keisti.
Mat kai V.Pranckietis pareigybių sąrašą keitė 2017 metais, jis tarėsi ir su mūsų komitetu, taip pat vyko diskusijos. O dabar nukeliavome keistesniu keliu, be konsultacijų ir dar paskutinėmis Seimo kadencijos dienomis.“
Slapukauti nėra pagrindo
V.Pranckiečio blaškymasis nustebino ir buvusį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovą valstietį Dainių Gaižauską: „Panašu, kad jis galbūt norėjo kam nors kokį nors palengvinimą padaryti, bet kol kas aiškaus atsakymo neturime.“
Politikas taip pat stebėjosi, kodėl Seimo pirmininko potvarkis dėl pareigybių, kurioms būtina turėti leidimą dirbti su slapta informacija, yra įslaptintas.
„Ten negali būti jokios slaptos informacijos. V.Pranckiečio bandymai dangstytis slaptumo žymomis atrodo keistai ir kelia įtarimų“, – kalbėjo D.Gaižauskas.
Politikas moka išpešti naudos savo šeimai
Valstiečio duonos paragavęs, po to į liberalus atsivertęs V.Pranckietis yra bandęs tapti ir verslininku – politikas nusprendė atrėžti dalį prie namų Ringauduose (Kauno r.) esančio žemės sklypo prekybos centro „Lidl“ statybai.
Didžiąją karjeros dalį augalams tyrinėti skyrusio profesoriaus V.Pranckiečio šeimai Obelynės gatvėje priklauso įspūdingo dydžio sklypas, kurio dalis išnuomota augalų pardavėjams.
V.Pranckietis pernai patvirtino gavęs pasiūlymą parduoti dalį valdomo žemės sklypo komercinei veiklai plėtoti.
Politikas taip pat dalyvavo įsigyjant nedidelį sklypą, įspraustą tarp gyvenamųjų namų. Buvęs jo savininkas pradėjo derinti gyvenamojo namo statybos projektą, bet jo nebaigė. Tai padaryti pavyko V.Pranckiečiui. Kai jis pradėjo eiti aukštas pareigas Seime, plėtoti šį verslą perdavė sūnui Vaidotui.
Maždaug pusantro kilometro nuo V.Pranckiečio namų, Tako gatvėje, iškilo 40 butų namas, kurį statė bendrovė „City Home“.
V.Pranckietis pareiškė niekaip nesusijęs su šiuo projektu, tačiau patvirtino, kad vienas daugiabutį statančios bendrovės akcininkų yra jo sūnus.
Šis projektas viešai buvo pristatytas 2018 metų pabaigoje ir sukėlė priešišką vietos bendruomenės reakciją.
Aplink įsikūrusius gyventojus pribloškė planai statyti tokį didelį daugiabutį, kuriame apsigyvenus naujakuriams iškils daug nepatogumų.
Šį projektą pradėjo derinti verslininkas Simonas Mikolaitis, vėliau jį pardavė bendrovei „City Home“, kurios vienas akcininkų yra V.Pranckiečio sūnus.
