Prisiminkime, kaip klostėsi G.Nausėdos ir garsiojo susisiekimo ministro J.Narkevičiaus santykių drama.
Į ministrus šį veikėją prezidentas skyrė tarsi sunkia širdimi ir kamuojamas abejonių.
Po to tarsi viskas buvo gerai, ir net kai prasidėjo J.Narkevičiaus tikrų ar tariamų skandalų griūtis, prezidentas dar kurį laiką laukė ir žiūrėjo, iš kur vėjas papūs.
Užtat po to kai įsikibo, tai įsikibo. Bet nesėkmingai. Neišvertė iš posto, nors tu ką, tačiau bent veiklos turėjo.
Jo paties iš valstybės kontrolieriaus iššveistą A.Dulkį prezidentas į sveikatos apsaugos ministrus skyrė irgi tarsi sunkia širdimi ir kamuojamas abejonių. Bet, skirtingai nei J.Narkevčiaus atveju, pradėjo į jį kibti kone nuo pirmųjų dienų.
Pastaruoju metu, atrodo, nė savaitės nebūna, kad G.Nausėda neiššautų į A.Dulkio langus.
Štai ir dabar vyksta aiškinimasis, ar vis dėlto realu įgyvendinti tikslą, kurį staiga prezidentas iškėlė, – iki Mindaugo karūnavimo dienos paskiepyti 70 proc. lietuvių.
A.Dulkys tiesiai konstatuoja, kas akivaizdu, – objektyviai, nepriklausomai nuo Lietuvos pastangų, tai padaryti nerealu. Ar tik nebus taip, kad Prezidentūra tuo purena dirvą naujam dramos etapui, – imti reikalauti ministro galvos, nes jis neva nepajėgė įvykdyti to, ką turėjo ir galėjo.
Tiesa, jeigu valdantieji po kitų rinkimų bus priversti ieškoti naujų darbų ar postų, kaip dabar daro buvusios Vyriausybės ministrai, gali sulaukti G.Nausėdos (jei jis toliau prezidentaus) visokiausių užkardų.
