Naujienų portalo lrytas.lt gautais duomenimis, sostinėje į mokyklas šią savaitę grįžo 715 vaikų: 272 pradinukai ir 443 kiti mokymosi sunkumų patiriantys vaikai. Tuo metu Kaune šis skaičius gerokai mažesnis – prie kompiuterių mokyklose sėdo 150 moksleivių.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri su savivaldybių atstovais jau aptarė pirmąją šio ugdymo pokyčio savaitę, portalui lrytas.lt ketvirtadienį sakė esanti maloniai nustebinta, jog mokyklos prisitaikė lengvai.
„Maloniai nudžiugino įvairių mokyklų patirtys. Jos tą situaciją stebi nuolat, taiko kūrybingus sprendimus, padeda tiems mokiniams, kurie patiria ugdymo sunkumų. Šiuo metu informacija tokia, kad nuotoliniu būdu mokyklose mokosi 3000 mokinių, bet tas skaičius auga, tai kitos savaitės pradžioje turėsime jau naujus duomenis.
Nudžiugino ir tai, kad mokyklos pačios labai aktyviai sprendžia kilusias problemas, ir tai labai svarbu, nes mes tikrai neturėtumėme iš Vilniaus ar ministerijos įvairiais biurokratiniais reikalavimais ir procedūromis bandyti tą procesą reguliuoti.
Būtent mokyklos ir mokytojai geriausiai žino, kaip padėti mokiniams. Stengsimės padėti, bet ne apkrauti mokyklas ir savivaldybes papildomais darbais“, – portalui lrytas.lt sakė ministrė.
Moksleivių skaičiai skirtingi
Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus atstovė Aušra Burbienė pateikė duomenis, jog šią savaitę Panevėžio mieste į mokyklas grįžo 106 mokiniai. Į vieną iš ugdymo įstaigų – Panevėžio „Vyturio“ progimnaziją kol kas grįžo 32 sunkumų mokantis nuotoliniu būdu patiriantys moksleiviai.
Progimnazijos Pagalbos skyriaus vedėja Inga Navickienė pastebėjo, kad vaikai labai pasiilgo gyvo bendravimo, tačiau pirmąją savaitę jiems reikėjo šiek tiek laiko vėl priprasti prie kitų žmonių.
„Šiuo metu ateina visi mokiniai, dėl kurių susitarė klasių vadovai kartu su mokyklos Vaiko gerovės komisija ir, žinoma, su tėvais. Toks mokymosi būdas tik iš dalies tenkina mokinių poreikius, nes mokinius prižiūrintys darbuotojai ne visada gali suteikti tiek pagalbos, kiek jos suteiktų pedagogai. Bet privalumą matyčiau, nes buvimas mokykloje labiau įpareigoja prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi.
Pirmą dieną reikėjo „įsivažiuoti“: prisiminti visus prisijungimus, prisijaukinti naujas darbo vietas, prisiminti, kaip reikia susikaupti, kai esi ne vienas. Prižiūrintiems darbuotojams pirmosios dienos buvo tikras iššūkis“, – portalui lrytas.lt sakė I.Navickienė.
Pasak jos, „Vyturio“ progimnazija kiek plačiau pažvelgė į sunkumų sampratą namuose, tad ir mokinių skaičius yra palyginti nemažas.
„Turime tikslą padėti tiems mokiniams, kuriuos nuotolinis mokymasis paveikė labiausiai: krito mokymosi pažangumas, padaugėjo pastabų, suprastėjo lankomumas. Mums labai svarbi kiekvieno mokinio gerovė“, – kalbėjo I.Navickienė.
Reikia padėti net prisijungti
Ignalinos gimnazijos direktorė Jolanta Dasytė pasidalijo įspūdžiais, kad pirmoji ugdymo mokykloje savaitė praėjo neblogai. Pasak gimnazijos vadovės, šią savaitę į mokyklą grįžo du devintos klasės mokiniai, tačiau jiems reikia ypatingai daug dėmesio.
„Tiems vaikams stinga įvairiausių įgūdžių: tiek jungimosi prie platformų, tiek apskritai mokymosi įgūdžių, tai šią savaitę bandoma su jais dirbti“, – pasakojo J.Dasytė.
Pasak jos, anksčiau mokiniai neatsiųsdavo savo padarytų darbų arba juos siųsdavo ne ten, kur reikia, todėl moksleivių per įvairiausias platformas reikėdavo ieškoti patiems pedagogams.
„Praktiškai vienam vaikui reikalingas vienas žmogus, nes reikia paaiškinti, kaip atsidaryti sistemas, kaip ką išsiųsti. Su jais dirba socialinė pedagogė ir dvi pasikeisdamos klasės auklėtojos. Jei atsirastų darbo įgūdžiai, jie galėtų grįžti į namus, bet kol kas mes apie tai negalvojame“, – teigė Ignalinos gimnazijos vadovė.
Ji patvirtino, kad šiuo metu yra diskutuojama dėl dar vieno mokinio grįžimo į mokyklą, o kiek vėliau mokinių skaičius gali augti.
„Kitą savaitę kalbėsime apie dar du devintokus, kurie stokoja savarankiškumo ir įgūdžių. Jų tėvai dirba, negali prie jų sėdėti, o jiems reikalinga pagalba.“
Gimnazijos vadovė sako tikinti, kad toks ugdymo pokytis turės naudos.
„Žinoma, kažkokie pokyčiai jau vyksta, nes jei vaikas kažko nesupranta, socialinė pedagogė iš karto konsultuojasi su dalyko mokytojais, tad manau, kad tai turėtų padėti“, – svarstė J.Dasytė.
