Anot ministerijos, toks sprendimas priimtas po to, kai Lietuvos kariuomenė atliko 2020 metų pabaigoje parengtoje galimybių studijoje numatytų teritorijų, skirtų galimam poligono steigimui, vertinimą.
„Nustatyta, kad dėl gamtinių šių vietovių savybių visumos identifikuotos teritorijos neatitinka kariuomenės poreikių organizuoti kompleksines karines pratybas. Dėl šios priežasties Krašto apsaugos ministerija pateikė prašymą Aplinkos ministerijai atšaukti galimybių studijoje numatytų teritorijų rezervaciją“, – rašoma pirmadienį KAM išplatintame pranešime.
Kaip informuoja ministerija, kadangi poligono poreikis išlieka, artimiausiu metu planuojama skelbti naują konkursą galimybių studijai dėl potencialių teritorijų identifikavimo.
„Šiuo metu Lietuvos kariuomenė tikslina kriterijus bei technines specifikacijas, kurios būtų keliamos organizuojant paslaugos pirkimo konkursą visos Lietuvos aplinkos vertinimo studijai atlikti. Studija bus siekiama išsiaiškinti, kuri vieta Lietuvos teritorijoje būtų tinkama karinių pratybų reikmėms, taip pat bus vertinama galimybė plėsti turimus poligonus“, – teigiama pranešime.
Pernai Krašto apsaugos ministerijos užsakymu galimybių studija atliko Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Joje identifikuotos trys potencialios vietos Vakarų Lietuvoje: Telšių ir Mažeikių rajonų savivaldybių teritorijose, Šiaulių ir Akmenės rajonų savivaldybių teritorijose arba Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje.
Teritorijos buvo vertinamos pagal tai, ar aplink nėra didelių gyvenviečių, saugomų teritorijų, didelių dirbamų žemės ūkio plotų. Taip pat buvo vertinami ir kiti reikšmingi faktoriai.
„Naujoji studija bus atliekama pagal patikslintus reikalavimus ir specifikaciją, į kurią įtraukti ir gamtosauginiai, ir demografiniai, ir ūkiniai, ir geologiniai kriterijai, kuriuos būsimoji teritorija turėtų atitikti, kad būtų tinkama karių ir karinės technikos manevravimo bei šaudymo pratyboms. Naujoji karinė treniruočių vieta turės sudaryti galimybę vienu metu organizuoti dviejų batalionų – daugiau kaip tūkstančio karių su karine technika – manevravimo bei dviejų kuopos dydžio padalinių šaudymo pratybas“, – informuoja KAM.
Poligoną buvo svarstoma įkurti teritorijoje į šiaurę tarp Kuršėnų ir Telšių. Ši vieta apima dalį Telšių, Mažeikių, Akmenės, Šiaulių rajonų. Tačiau kai kurie vietos gyventojai ėmė protestuoti prieš tokius planus, nerimaudami dėl ūkininkų dirbamų žemės plotų nusavinimo.
Interviu BNS Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys sakė, kad taktiškai tai būti tinkama vietovė poligonui, tačiau kariuomenė supranta, kad tai sunkiai įmanoma, nes teritorija apima daug derlingų žemių ir ieškos naujos vietos.
Naujas poligonas Lietuvos kariuomenei reikalingas, siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas treniruotis Lietuvos ir NATO sąjungininkų kariams.
Lietuvoje didžiausi yra Pabradės ir Gaižiūnų poligonai, bet stiprėjant Lietuvos kariuomenei ir augant sąjungininkų karių skaičiui jų ima nebepakakti, o plėtra jau praktiškai nebeįmanoma.
