Iki vasario 15 d. vyksiančiame priėmimo į profesines mokyklas žiemos etape gali dalyvauti visi baigusieji pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą. Kvietimai mokytis bus skelbiami vasario 18 d., mokymo sutartys bus pasirašomos vasario 18–19 d.
„Žiemos priėmimas į profesines mokyklas leidžia neprarasti laiko tiems jaunuoliams, kurie rudenį įstojo į studijas aukštojoje mokykloje, bet suprato, jog pasirinkta kryptis jiems netinka ar verta rinktis praktiškesnius mokslus“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Pagrindiniame priėmimo žiemos etape šiemet dalyvauja 29 profesinio mokymo įstaigos, kurios siūlo 99 profesinio mokymo programas. Norintieji mokytis prašyme gali pateikti iki 3 pageidaujamų mokymosi programų, kurias turi išvardyti prioriteto tvarka. Bendrasis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vykdomas centralizuotai internetu – per LAMA BPO priėmimo sistemą.
Antrus metus iš eilės priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyksta du kartus: žiemą ir vasarą. O likus laisvų vietų, į jas bus galima stoti ir prasidėjus mokslo metams.
Išplėtus priėmimo į profesines mokyklas laiką, pradėti mokytis jose galima beveik visus metus.
Pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas vasaros etapas vyks birželio 1 d. – rugpjūčio 6 d., mokymosi sutartys bus sudaromos rugpjūčio 11–16 d.
Papildomas priėmimas bus organizuojamas rugpjūčio 18–25 d., o mokymosi sutartys pasirašomos rugpjūčio 30–31 d.
Likus laisvų vietų, priėmimas į profesinio mokymo įstaigas vyks ir jau prasidėjus mokymo procesui – rugsėjo 6 d. – lapkričio 30 d.
Praėjusią savaitę Vyriausybė patvirtino preliminarų 2021 m. į profesinio mokymo įstaigas priimamų mokinių skaičių. Šiemetinis planas – 20,6 tūkst. vietų.
Bendras skaičius išlieka toks pats kaip ir 2020-aisias, kai priėmimas į profesinio mokymo įstaigas susilaukė rekordinio stojančiųjų skaičiaus – iš viso įgyti rinkoje paklausaus amato panoro 20,6 tūkst. asmenų.
Preliminarus priėmimo į profesinio mokymo įstaigas skaičius nustatomas atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių ūkinės ir socialinės plėtros poreikius, įvertinus nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos informaciją, regionų plėtros tarybų siūlymus ir valstybės finansines galimybes.
