Visoms valdžioms įtikusiam R.Masiuliui sėkmė nusišypsojo į valdžią vėl sugrįžus konservatoriui Dainiui Kreiviui, su kuriuo jį sieja maldos uždaroje religinėje bendruomenėje.
Kalbos, kad pastaruoju metu be vietos blaškęsis eksministras gali nutūpti į bendrovės „Litgrid“ generalinio direktoriaus kėdę, ėmė sklisti netrukus po to, kai D.Kreivys tapo energetikos ministru.
Panašu, kad šios kalbos nebuvo laužtos iš piršto. R.Masiulis atrankoje į elektros perdavimo bendrovės vadovo postą aplenkė kitus penkiolika kandidatų.
Liko tik formalumas
Tiesa, komentuodamas R.Masiulio laimėjimą energetikos ministras D.Kreivys užvakar LNK televizijai tvirtino, kad to esą dar nežino.
D.Kreivys tikino, kad bendrovės vadovo atranką rengė nepriklausoma agentūra ir jis pats į šią procedūrą esą nesikišo. „Litgrid“ vadovo atranką organizavo jos akcininkė „Epso-G“, kurios savininko teises valstybė vykdo per Energetikos ministeriją.
Bendrovės valdyba skelbė siekianti, kad strateginius valstybės projektus įgyvendinančiai įmonei vadovautų veržlus, tarptautinės bendradarbiavimo patirties turintis nepriekaištingos reputacijos lyderis, gebantis sutelkti ir įkvėpti kolegas kartu kurti tvarią bendrovės ir šalies energetikos ateitį.
Naujo „Litgrid“ vadovo ieškoma po to, kai bendrovės valdyba 2020-ųjų spalį dėl neaiškių priežasčių iš šių pareigų atšaukė įmonei septynerius metus vadovavusį Daivį Virbicką.
Atrankos rezultatus dar turi patvirtinti „Litgrid“ valdyba, tačiau „Lietuvos ryto“ šaltiniai tvirtina, kad tai yra tik formalumas. Be to, valdybos vadovas yra buvęs R.Masiulio pavaldinys, todėl nesklandumų esą neturėtų kilti.
Prieš tai R.Masiulis nesėkmingai bandė grįžti į bendrovės „Klaipėdos nafta“ vadovo pareigas, taip pat dalyvavo atrankoje į valstybės valdomos Ignalinos atominės elektrinės valdybos narius, bet pralaimėjo.
Iš vieno svarbaus posto į kitą dešimtmetį žygiavęs R.Masiulis pastaruoju metu turėjo tenkintis eilinio valdybos nario pareigomis Vilniaus savivaldybei priklausančiuose Šilumos tinkluose, o nuo sausio – tokiomis pat pareigomis finansinių technologijų bendrovėje „ConnectPay“.
Alga – didesnė nei prezidento
Buvo teigiama, kad R.Masiulis po rinkimų buvo viliojamas tapti Sveikatos apsaugos ministerijos vadovu, tačiau ši pastaruoju metu itin karšta tapusi kėdė buvusio politiko nesuviliojo.
Ko gero, valdyti energijos srautus apsimoka labiau, nei bandyti suvaldyti pandemiją. Bent jau dėl algos: „Litgrid“ vadovas per mėnesį uždirba daugiau nei 10 tūkst. eurų, o ministras – per 4 tūkst. eurų.
Tiesa, jei R.Masiulis bus patvirtintas naujuoju bendrovės generaliniu direktoriumi, jam teks apsiprasti su tuo, kad jo viršininkas bus buvęs pavaldinys. Mat šiuo metu „Litgrid“ valdybai vadovaujantis Algirdas Juozaponis ir R.Masiulis – buvę bendradarbiai. Jųdviejų keliai susiėjo ne kur kitur, o energetikos gigante LEO LT.
R.Masiulis šioje įmonėje buvo atsakingas už finansus, o vėliau vadovavo ir jos likvidavimui. Tuo metu A.Juozaponis 2008–2010 metais LEO LT darbavosi finansų analitiku.
Rinkdavosi ne tik pasimelsti
Likvidavus LEO LT A.Juozaponis pradėjo dirbti bendrovėje „Energijos tiekimas“, o R.Masiulis tapo valstybės įmonės „Klaipėdos nafta“ generaliniu direktoriumi.
Tuo pasirūpino įtakingi R.Masiulio religiniai bendraminčiai iš uždaros bendruomenės, globojamos religinės organizacijos „Opus Dei“ („Dievo darbas“), prieš dešimtmetį susitikdavę ne tik pasimelsti, bet ir aptarti įvairių reikalų.
Tarp kartą per savaitę besirinkdavusių D.Kreivio ir R.Masiulio bendraminčių klubo narių buvo nemažai įtakingų verslininkų, žinomų teisininkų, valstybės tarnautojų.
Viename tokių susibūrimų tuomet apsilankęs studentu apsimetęs „Lietuvos ryto“ žurnalistas užfiksavo, kaip uždaro klubo nariai, tarp kurių buvo ir tuometis ūkio ministras D.Kreivys, po maldų gurkšnodami alų aptarinėjo, kokį darbą reikės surasti netrukus jo neteksiančiam R.Masiuliui.
Vyrai tuomet šmaikštavo, kad gal reikėtų klubui priklausantį LEO LT administratorių pasiūlyti Europos Sąjungos prezidentu, mat tuomet kaip tik baigėsi jo kadencija. „Vis tiek greitai liks be darbo, reikėtų jį prastumti“, – tada juokėsi išskirtinai vyriško sambūrio dalyviai.
Bet susitikime dalyvavęs D.Kreivys 2009 metų gruodį vykusiame pasisėdėjime patikino, kad klubo bičiulis tikrai neprapuls, – R.Masiuliu esą bus pasirūpinta.
Netrukus šie žodžiai išsipildė – darbo LEO LT netekęs R.Masiulis pavasarį buvo paskirtas vadovauti „Klaipėdos naftai“, iš jos po 4 metų buvusios prezidentės Dalios Grybauskaitės globotinis nuėjo vadovauti Energetikos ministerijai.
Tuomet ši ministerija priklausė Darbo partijos įtakos sferai. Bet tai nesutrukdė R.Masiuliui vėliau būti valstiečių deleguotam į susisiekimo ministrus.
Šaltinių teigimu, R.Masiulis buvo pasiryžęs dirbti net su tuomete valdančiąja Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, tačiau ji į ministro postą delegavo Jaroslavą Narkevičių.
Klubas padėjo ir kitiems
Bendra malda su dabartiniu energetikos ministru pranašumą suteikė ne tik R.Masiuliui.
Kaip prieš dešimtmetį rašė „Lietuvos rytas“, karjeros laiptais sparčiai kopė ir D.Kreivį į „Opus Dei“ susirinkimus lydėdavęs jo pavaldinys Žydrūnas Plytnikas.
Jis iš pradžių be konkurso buvo įdarbintas Ūkio ministerijoje, o vėliau tapo jai pavaldžios Viešųjų pirkimų tarnybos vadovu.
Tada vykusi atranka sukėlė didelių abejonių dėl skaidrumo, nes į šį postą pretendavo tik vienintelis Ž.Plytnikas, prieš tai paskirtas laikinuoju tarnybos vadovu.
Iš Viešųjų pirkimų tarnybos Ž.Plytnikas, kaip ir D.Kreivys iš ministerijos, buvo priverstas trauktis po jam nepalankaus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo.
Vėliau teisininkas nesėkmingai bandė kandidatuoti į Seimą, taikėsi vadovauti Kalėjimų departamentui, Registrų centrui, kol galiausiai tapo buvusio teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus patarėju, o vėliau ir viceministru. Pernai Ž.Plytnikas buvo paskirtas Administracinių ginčų komisijos vadovu.
