Taip jis teigė po nuotolinio susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda. Kaip pranešė Prezidento vyriausioji patarėja ir Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė, susitikimo metu aptartos svarbiausios užsienio politikos aktualijos, tokios kaip sankcijos Rusijai, NATO saugumas ir partnerystė, Europos Vadovų Tarybos klausimai.
„Aš palaikau premjerės poziciją, kad „Sputniko saulės“ iš Maskvos vežti nereikėtų. Tikrai čia yra ir geostrateginis Lietuvos apsipsrendimas <...>.
Mes nenorime mokėti pinigų gamintojui, kuris po to per biudžetą už tuos pačius pinigus pirktų amuniciją, kuri vėliau gali būti panaudojama, tarkime, Rytų Ukrainoje“, – sakė G.Landsbergis.
Tiesa, ministras pridūrė, kad rusiškos vakcinos klausimas netrukus gali būti ir nebe toks aktualus, nes rinktis Lietuva tikrai turės iš ko.
„Mano žiniomis, vakcinų gamintojų, kurie siekia patvirtinimo, yra šimtai. Net jei didelė dalis nesugebėtų pereiti tyrimų ir registruotis, vis tiek rinkoje bus apsčiai vakcinų, ir mes tikrai turėsime platesnį pasirinkimą, nei turime dabar“, – sakė ministras.
Pasak A.Skaisgirytės, nuomonių išsiskryrimo dėl šios vakcinos tarp premjerės ir G.Nausėdos nėra. Jos teigimu, prezidentas įsitikinęs, kad reikėtų naudoti patvirtintas ES ir JAV gamintojų vakcinas.
„Apie tai, kad Lietuva galėtų pirkti rusiškas vakcinas, kalbos net nėra“, – sakė prezidento atstovė.
I. Šimonytė: Lietuva nenaudos „Sputnik V“ vakcinos
Antradienį interviu paklausta apie tokią galimybę, ministrė pirmininkė teigė, kad bendri Europos Sąjungos pirkimai užtikrins pakankamą Vakaruose gaminamų vakcinų tiekimą Lietuvai, todėl „nėra jokio reikalo“ svarstyti apie rusiškos vakcinos pirkimą.
„Mūsų vakcinų portfelis yra sudarytas iš ne vienos vakcinos, kurios yra arba jau įregistruotos arba pakeliui į registraciją, ar kurios galbūt nebus registruotos artimiausiu metu, bet atsiras kitos, ir tikrai esu tikra, kad šito klausimo iš viso mums svarstyti nėra jokio reikalo“, – LRT radijui sakė I.Šimonytė.
Vyriausybės vadovė sako, kad Lietuvos visuomenė bus paskiepyta vakcinomis, kurios gaminamos „transatlantinės partnerystės šalyse“.
„Lietuvos sprendimai, kurie yra priimti bendrai su kitomis ES valstybėmis dėl bendrų vakcinų pirkimų, tikrai užtikrina mūsų visuomenės vakcinavimą be tų vakcinų, kurios yra gaminamos ne ES ir ne transatlantinės partnerystės šalyse“, – teigė I.Šimonytė.
Ministrė pirmininkė teigė, kad Rusijos valdžia vakciną naudoja geopolitiniais tikslais. „Pastangos siūlyti Europos šalims ir kitoms šalims vakciną, kai pačios Rusijos žmonės dar nėra visi paskiepyti atrodo kaip eilinis geopolitinis žaidimas, man tas abejonių nekelia“, – teigė premjerė.
Buvęs Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis vakcina-mato-galimybe-ja-naudoti-ir-lietuvoje-18220161/"="">vakcina-mato-galimybe-ja-naudoti-ir-lietuvoje-18220161/"" target="_blank">antradienį taip pat išsakė savo poziciją apie Rusijoje sukurtos vakcinos naudojimo galimybes Europos Sąjungos šalyse.
„Pats blogiausias dalykas, kai vakcinų klausimai politizuojami. Akivaizdu, kad Europos vaistų agentūra turėtų patvirtinti „Sputnik V“ vakcinos saugumo, efektyvumo ir kokybės klausimus. Ir tuomet jau iš tiesų reikia galvoti, kaip užtikrinti vakcinavimą visame pasaulyje, įskaitant visą Europos regioną“, – kalbėjo jis.
Anot V.Andriukaičio, svarbu, kad vakcinacijos procesas būtų kuo sklandesnis ir būtų naudojama kuo daugiau įmanomų, saugių ir efektyvių vakcinų: „Nesvarbu, ar tai bus „AstraZeneca“, „Pfizer“ ar „Sputnik V“, nes pandemijos grėsmė milžiniška, ir žmonių gyvybės yra pati svarbiausia vertybės, o visa kita – antraleiliai dalykai. Saugumo, efektyvumo ir kokybės prasme patvirtinus vakcinas įvairios jų kombinacijos Europos regione gali būti naudojamos“.
