Seimo Žmogaus teisių komitetas į šią grupę nutarė deleguoti konservatorių Andrių Navicką ir opozicijos atstovą – socialdemokratą Tomą Bičiūną.
Antradienį vykusiame komiteto posėdyje dalyvauti šioje darbo grupėje nuo opozicijos pasisiūlė ir valstietis Dainius Kepenis, tačiau balsavimas lėmė T. Bičiūno kandidatūros pasirinkimą.
„Tikimės, kad bus išsamiai išanalizuota situacija centre, kiek įmanoma neutraliai, be išankstinio nusistatymo, ir kad bus pateiktos rekomendacijos tolesnei centro veiklai. Kiek suprantu, darbo grupėje bus kalbama apie vidinį mikroklimatą ir administracinius dalykus“, – tai po antradienį vykusio nuotolinio Seimo NSGK posėdžio Eltai sakė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Kilus konfliktui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (LGGRTC), Seimo valdyba praėjusią savaitę nutarė sudaryti darbo grupę, kuri gilinsis į ten atsiradusias problemas. Seimo valdyba taip pat pritarė Seimo pirmininkės pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos siūlymui paprašyti Valstybės kontrolės atlikti auditą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.
Seimo valdyba kreipėsi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Žmogaus teisių komitetus, kurie deleguotų į darbo grupę po du narius – vieną iš pozicijos, o kitą iš opozicijos. Darbo grupėje taip pat turėtų dirbti 3 Seimo valdybos nariai – Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Paulius Saudargas ir Julius Sabatauskas.
Šią savaitę Seimo valdyba ketina galutinai apsispręsti dėl darbo grupės sudėties.
ELTA primena, kad centro darbuotojai kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę- Nielsen, susirūpinę dėl LGGRTC vadovybės. Kreipimesi teigiama, kad LGGRTC darbuotojams kelia susirūpinimą istorijos mokslo nuvertinimas kreipiant istorinius tyrimus ideologizacijos, politizacijos linkme.
Darbuotojai taip pat reiškė susirūpinimą, esą centre vyrauja įtemptas emocinis klimatas, ir kad dėl vadovybės spaudimo tenka darbą palikti patyrusiems istorikams.
Pernai birželio pabaigoje naujuoju centro direktoriumi buvo paskirtas Adas Jakubauskas.
