Sveikatos apsaugos ministerijai dėl COVID-19 pandemijos sugriežtinus atvykstančiųjų į šalį kontrolę ištuštėjusiame Vilniaus oro uoste susidarė jau seniai regėtos spūstys.
Įsigaliojus naujiems reikalavimams dabar izoliuotis ir testuotis privaloma sugrįžus iš bet kur – į paveiktų šalių sąrašą įtrauktos visos pasaulio valstybės.
Dėl to šalies oro ir jūrų uostuose jau nuo šeštadienio pradėta „ypač intensyvi“ keliaujančiųjų patikra, kuri esą primena per pirmąjį karantiną praėjusį pavasarį galiojusią tvarką.
Jokių nesklandumų nematė
Panašumų į pavasarį įžvelgė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė: „Ne veltui sakoma, kad gyvenimas yra kaip spiralė: įvykiai, situacijos kartkartėmis kartojasi. Skiriasi tik mūsų reakcijos, požiūriai, supratimas.“
R.Lingienė tikino pajutusi, kad šįkart esą keliautojų geranoriškumas ir supratimas apie specialistų darbo svarbą yra nepalyginti geresnis. Be to, tikrinimo procesas esą vyksta gana sklandžiai.
Anot departamento vadovės, procesas vyktų dar sklandžiau, jeigu žmonės iš anksto tinkamai užpildytų privalomas anketas. To nebuvo padarę 3 proc. keliautojų, o beveik pusė jų anketas buvo užpildę su klaidomis.
„Beveik 80 proc. keliautojų neturėjo COVID-19 diagnostinių tyrimų rezultatų, todėl buvo užregistruoti PGR tyrimui atlikti mobiliuosiuose punktuose. Jei planuojate grįžti į Lietuvą per šalies oro ar jūrų uostus, labai siūlau iš anksto, dar prieš kelionę, tinkamai užpildyti keleiviams skirtą anketą. Tokiu atveju jos duomenys mūsų specialistų bus operatyviai patikrinti ir visa procedūra truks gerokai trumpiau nei tuo atveju, jei jūsų pateiktus duomenis dar ir reikėtų koreguoti“, – keliautojus ragino R.Lingienė.
Patikra truko tris valandas
Epidemiologės įžvalgos užkliuvo pirmiesiems su griežtesne tvarka jau spėjusiems susidurti keliauninkams.
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį tris valandas Vilniaus oro uoste dėl suintensyvėjusios patikros praleidę iš Frankfurto atskridę keleiviai stebėjosi R.Lingienės žodžiais.
„Gyvenimas Lietuvoje tikrai sukasi spirale – nuo pirmojo karantino greitai bus metai, o niekas nepasikeitė“, – tūžo tik paryčiais namus pasiekę kai kurie vilniečiai.
Viena keleivių Virginija (pavardė redakcijai žinoma) „Lietuvos rytui“ pasakojo iš Frankfurto atskridusi netrukus po vidurnakčio, o iš oro uosto ištrūkusi tik prieš trečią valandą nakties ir buvo dar ne paskutinė keleivė.
„Pikta ne dėl beprasmiškai sugaišto laiko. Blogiausia, kad prie patikros nusidriekė ilgiausia žmonių eilė. Niekas nesilaikė saugių atstumų, grūdosi – gal ir dėl to, kad buvo šalta. Visi buvome vienoje erdvėje, kur užsikrėsti kuo puikiausios sąlygos“, – įspūdžiais apie oro uoste praleistą naktį dalijosi Virginija.
Piktinosi ir patys tikrintojai
Virginijos teigimu, nors dauguma keleivių turėjo iš anksto užpildytos elektroninės anketos patvirtinimą, vadinamąjį QR kodą, oro uoste budėjusiems visuomenės sveikatos specialistams ne visuomet pavykdavo jį nuskenuoti.
„Kai priėjo mano eilė jį parodyti, paaiškėjo, kad neveikia aparatas. Todėl darbuotojas pasižiūrėjo tik į datą ir nusiuntė pas kitą specialistą.
Tas kitas specialistas QR duomenis kėlė į kompiuterį ir tikrino, ar mano duomenys teisingi.
Vėliau dar vienas darbuotojas ranka užrašinėjo visų keleivių asmens duomenis, kurie anksčiau jau buvo pateikti per elektroninę sistemą.
Mūsų duomenis tikrino keturi žmonės. Jie ir patys piktinosi, kad turi užsiimti nesąmonėmis“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo vilnietė.
Moteris prisiminė, kad kai prieš mėnesį sugrįžo iš kitos užsienio kelionės, irgi turėjo pildyti anketą, bet tuomet jokių nesklandumų nepatyrė: „Užteko užpildyti anketą ir telefonu užsiregistruoti testui atlikti. Dabar viskas sudėtingiau, matyt, vien todėl, kad galėtų sugaudyti tuos kelis procentus keliaujančiųjų, kurie galbūt bando išvengti izoliacijos.“
Keliautojos nuomone, patikrinimas vyktų daug sklandžiau, jeigu anketos duomenys būtų užpildomi, pavyzdžiui, prisijungus per elektroninę bankininkystę.
„Viskas vyktų sparčiau, jei būtų kelios eilės.
Dabar bendroje eilėje teko stovėti ir keliems kartu keliavusiems COVID-19 persirgusiems medikams, kurie turėjo tai patvirtinančias pažymas (jiems neprivaloma izoliuotis), ir jau turintiems PGR tyrimų rezultatus.
Nepaisant to, visi buvome toje pačioje ilgoje eilėje ir niekas nei vaikščiojo, nei prašė bent jau laikytis saugaus atstumo“, – kalbėjo iš Ispanijos per Frankfurtą atskridusi verslininkė.
Procedūros – beprasmiškos
Pirmadienio naktį į Vilnių atskridusi teisininkė (pavardė redakcijai žinoma) irgi įsitikinusi, kad per patikrą tvyrančios netvarkos būtų galima lengvai išvengti.
„Žmonių buvo daug ir visi laukėme.
Stebino ne tai, kad reikėjo laukti, bet tai, ko reikėjo laukti: kol ištarsime vardą, pavardę, telefono numerį – tai, ką jau buvome nurodę anksčiau elektroniniu būdu pildytoje anketoje. Kam tada ją reikėjo pildyti?
Šios kelionės metu dėl ir kitose šalyse sugriežtintų reikalavimų teko susidurti su daugiau patikrinimų, bet ten viskas buvo sprendžiama daug operatyviau.
Naktį Vilnių pasiekę keleiviai buvo pervargę nuo ilgos kelionės, kai kurie jų buvo įveikę skrydį per Atlantą.
O Vilniuje laukė ilgos ir beprasmiškos procedūros – žmonės buvo dusinami dar dvi valandas.
Labai pikta, kad niekaip nesutvarkome paprastų dalykų, su kuriais kitose šalyse neteko susidurti, nors ir ten karantinas. Bet ten labiau pasitikima žmonėmis, o pas mus vyrauja rimbo politika“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo iš Kanarų salų su ten gautu neigiamu COVID-19 testu keliavusi moteris.
Beje, sausio mėnesį per Lietuvos oro uostus keliavo (atvyko ir išvyko) 52 tūkst. keleivių. Tai 88 proc. keleivių mažiau nei praėjusių metų sausį.
