Portale lrytas.lt – žvilgsnis į tai, kas šią dieną įėjo į istoriją.
Įvykiai Lietuvoje
1387 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila uždraudė katalikų santuokas su stačiatikiais ir pareikalavo, kad anksčiau susituokę su katalikais stačiatikiai pereitų į katalikybę.
1511 m. istoriniuose šaltiniuose pirmąkart paminėta Šilokarčema (Heydekrug) – dabartinė Šilutė. Klaipėdos miesto komtūras suteikė Jurgiui Talaičiui privilegiją „laikyti šile karčemą“ su teise laisvai žvejoti Kuršių mariose.
1920 m. vasario 22–23 d. maištavo Kauno įgulos kareiviai. Jie protestavo dėl prasto maisto ir aprangos, šaltų kareivinių, netinkamo kai kurių karininkų elgesio – dalis pastarųjų nemokėjo lietuvių kalbos. Krašto apsaugos ministro padėjėjas majoras Antanas Merkys atmetė maištininkų reikalavimus ir įsakė maištą nuslopinti jėga. Keturi maišto vadovai ir aktyviausi dalyviai nuteisti mirti ir kovą sušaudyti. Steigiamasis Seimas Kauno maišto dalyvius amnestavo.
1931 m. vienuolė Faustina (Helena Kowalska) vienuolyne Plocke pirmą kartą patyrė asmeninį Dievo apsireiškimą ir išgirdusi Viešpaties Jėzaus žodžius: „Pagal vaizdą, kurį matai, nutapyk paveikslą su užrašu: Jėzau, pasitikiu Tavimi“. 1934 m. pagal jos aprašytus regėjimus dailininkas Eugeniuszas Kazimirowskis nutapė Gailestingojo Jėzaus paveikslą, kuris dabar saugomas Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje.
1941 m. įvyko valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ pirmasis koncertas.
1949 m. Radviliškio valsčiaus Mėnaičių kaime baigėsi nuo vasario 2 d. vykęs Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas, įkūręs Lietuvos laisvės kovos sąjūdį. Paskutinėmis jo dienomis buvo sudaryta vyriausioji partizanų vadovybė – LLKS Tarybos prezidiumas.
Įvykiai pasaulyje
1848 m. Paryžiuje darbininkų ir studentų susirėmimu su policija prasidėjo Prancūzijos revoliucija – Tautų pavasario sukilimo dalis. Daliai Nacionalinės gvardijos kariškių parėmus protestuojančiuosius Liudvikas Pilypas sutiko paleisti vyriausybę, tačiau jo rezidenciją saugantiems kareiviams susirėmus su demonstrantais ir žuvus apie 40 žmonių, įniršusi minia vasario 24 d. apsupo karaliaus Tuileries rūmus. Vengdamas pilietinio karo Liudvikas Pilypas atsisakė sosto.
1979 m. buvusi Didžiosios Britanijos kolonija Karibų jūroje Sent Lusija paskelbta nepriklausoma valstybe. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1997 m. Škotijos Roslino institutas Edinburge pranešė, kad iš suaugusios ląstelės pirmą kartą sėkmingai klonavo žinduolį. Avelė Dolly gimė 1996 m. liepos 5-ąją ir išgyveno beveik 7 metus.
2014 m. Ukrainos Aukščiausioji Rada atstatydino prezidentą Viktorą Janukovyčių iš pareigų. Vasario 23-iąją laikinuoju šalies prezidentu ji paskyrė parlamento pirmininką Oleksandrą Turčynovą. V.Janukovyčius pasiprašė prieglobsčio Rusijoje.
Gimė
1732 m. – JAV pirmasis prezidentas George’as Washingtonas. Per JAV nepriklausomybės karą buvo Kontinentinės armijos vyriausiasis vadas, pirmininkavo JAV konstituciją rengiančiam Konventui. Mirė 1799 m.
1800 m. – dailininkas Kanutas Ruseckas. Mirė 1860 m.
1810 m. (kai kuriais duomenimis – kovo 1-ąją) – lenkų kompozitorius ir pianistas, romantizmo atstovas Fryderykas Chopinas. Mirė 1849 m.
1857 m. – vokiečių fizikas, vienas elektrodinamikos mokslo kūrėjų Heinrichas Rudolfas Hertzas. Mirė 1894 m.
1857 m. – britų karo veikėjas, skautų judėjimo pradininkas Robertas Badenas-Powellas. Mirė 1941 m.
1953 m. – pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis Romas Kalanta. Protestuodamas prieš SSRS okupaciją 1972 m. susidegino Kaune.
1956 m. – rankininkas, rankinio treneris Valdemaras Novickis.
Mirė
1072 m. – italų katalikų teologas, Bažnyčios reformatorius, filosofas scholastas, Bažnyčios mokytojas ir šventasis Pietro Damiani (apie 65 m.). Pirmasis suformulavo filosofijos kaip teologijos tarnaitės koncepciją.
1512 m. – italų jūrininkas ir keliautojas, vienas pirmųjų Amerikos atradėjų Amerigo Vespucci (57 m.). Pirmasis aprašė atrastųjų kraštų gamtą, klimatą, indėnų papročius, sudarė žemėlapius, pavadino šiuos kraštus Naujuoju Pasauliu. Jo vardu pavadintas Amerikos žemynas.
1875 m. – prancūzų dailininkas Jeanas‑Baptistas Camille’is (78 m.).
1945 m. – teisininkas, Lietuvos konstitucinės teisės pradininkas, valstybės ir visuomenės veikėjas Mykolas Pijus Römeris (64 m.). Buvo Hagos tribunolo teisėjas. Jo vardu pavadintas Lietuvos teisės universitetas – dabar Mykolo Romerio universitetas.
