Pasigirdus kalboms apie apkaltą G. Nausėdai – valdančiųjų atsakas

Po didžiausios valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos ir prezidentūros konflikto dėl to, kas turėtų atstovauti Lietuvai Europos vadovų taryboje (EVT), politikos užkulisiuose esą pasklido kalbos apie galimą apkaltą Gitanui Nausėdai.

Prezidentas Gitanas Nausėda.<br>V.Skaraičio nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Pasigirdus kalboms apie apkaltą G. Nausėdai – valdančiųjų atsakas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
 Pasigirdus kalboms apie apkaltą G. Nausėdai – valdančiųjų atsakas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Eugenijus Gentvilas.<br>T.Bauro nuotr.
Eugenijus Gentvilas.<br>T.Bauro nuotr.
Laurynas Kasčiūnas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Laurynas Kasčiūnas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Laurynas Kasčiūnas.<br>T.Bauro nuotr.
Laurynas Kasčiūnas.<br>T.Bauro nuotr.
Eugenijus Gentvilas.<br>T.Bauro nuotr.
Eugenijus Gentvilas.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Feb 25, 2021, 5:56 AM, atnaujinta Feb 25, 2021, 2:41 PM

Visgi tokias kalbas netruko užgesinti konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas: naujienų portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ politikai teigė, kad apie apkaltą nėra net pamąstymų, o valstybės vadovai dėl dalyvavimo EVT susitikimuose turėtų susitarti pagal sprendžiamus klausimus.

Tuo pačiu E.Gentvilas, vertindamas susidariusią situaciją, teigė, jog artėjantys konservatorių partijos pirmininko rinkimai skatina partijos narius šį klausimą aštrinti ir kelti radikaliau.

Rengia valstybės perversmą?

Juodi dūmai ėmė virsti virš valstybės vadovų santykių? Ilgai šiuo klausimu tylėjusi premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad šalies atstovavimą Europos vadovų taryboje (EVT) Briuselyje iš prezidento turėtų perimti Vyriausybė ir ji pati – bent jau tais atvejais, kai kalbama apie vykdomosios valdžios klausimus.

Dėl to Seime dar labiau sujudo konservatoriai – partijos frakcijai parengta speciali pažyma, kokie argumentai, taip pat ir konstituciniai, esą vienareikšmiškai nurodo siųsti į Briuselį būtent premjerę. Šio susirėmimo fone vis garsiau ir dažniau užkulisiuose, pirmiausia – konservatorių partijos įsčiose, ima skambėti kalbos net apie apkaltą prezidentui: ne tik dėl to, kad jis neva anti-konstitutiškai vienas vyksta į EVT, bet ir apskritai anti-konstituciškai lipa į Vyriausybės daržą.

Dėl to sujudo ir opozicija, ir G.Nausėdos gynėjai, kurie savo ruožtu pradėjo šaukti, kad konservatoriai rengia valstybės perversmą.

Išskirti pagal klausimus

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas naujienų portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ neigė bet kokias kalbas apie galimą apkaltą.

„Noriu paneigti visas insinuacijas, apie apkaltą nėra jokių nei pamąstymų, nei kokių nors dėliojamų scenarijų. Yra tam tikri nesutarimai, neslėpsime, tam tikrais politiniais klausimais, bet tik tiek. Tų klausimų rėmuose viskas ir vyksta: vyksta debatai, diskusijos, ieškosime sprendimų“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.

Vertindamas situciją, ar premjerė, ar prezidentas turėtų atstovauti Lietuvai EVT, L.Kasčiūnas teigė, kad svarbiausi šalies politikai dėl to turėtų susitarti pagal svarstomus klausimus.

„Dabar, stiprėjant Europos integracijai, tai vis labiau tampa vidaus politikos dalimi, kas priklauso Vyriausybės jurisdikcijai. Kai kalbame apie biudžeto reikalus, vakcinaciją, pandemijos valdymą, galiausiai kontraktai su vakcinų tiekėjais yra vyriausybiniame lygmenyje, tad daug efektyviau būtų, jei Lietuvai tais klausimais atstovautų premjerė.

Jei kalbame apie saugumo politiką, užsienio politiką, tarptautines sankcijas, bendrą Europos saugumo ir gynybos lauką, tai tikrai taip, šiuo atveju reikalinga prezidento lyderystė ir jo vaidmuo čia yra nekvestionuojamas“, – teigė politikas.

Bijo radikaliausio scenarijaus

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pritarė nuomonei, kad valstybės vadovai turėtų susitarti ir pasidalinti funkcijomis. Tačiau jis taip pat teigė girdintis dalį konservatorių frakcijos narių, kurie aštrina šį klausimą, pateikia jį radikaliu kampu.

„Galvočiau, kad (šis konservatorių ir prezidento konfliktas – aut.past.) galėtų praeiti pro šalį, bet matau, kad karštos, jaunos galvos tarp konservatorių darys viską, kad jis nepraeitų pro šalį – štai kas man kelia nerimą“, – kalbėjo E.Gentvilas.

Liberalas teigė norintis išvengti radikaliausio scenarijaus – kad šis klausimas būtų sprendžiamas specialiu Seimo įstatymu.

„Jei pradėsime svarstyti įstatymą Seime, žiūrėkite, kokias aistras sukeltume: Seimas svarsto įstatymą, kas turi atstovauti valstybei EVT. Klausimas visiškai natūralus: kodėl 12 metų niekas tokio klausimo nekėlė, tarp kitų nekėlė to klausimo ir konservatoriai, kai Andrius Kubilius, jų premjeras, užleido vietą prezidentei Daliai Grybauskaitei. Kaip patys konservatoriai galėtų paaiškinti tokio įstatymo iniciatyvą?

Tada kaip atrodytume visuomenėje, kai Seimas priima įstatymą, kuris tampa privalomas prezidentui? Kaip Lietuva pradėtų atrodyti toje pačioje Europoje, kurioje būtų analizuojama, kad Lietuva svarsto įstatymiškai suvaržyti prezidento galias premjero sąskaita?“, – klausė E.Gentvilas.

„Siūlyčiau valstybės vadovams susitarti ir priimti ne įstatymu, o tarpusavio susitarimu tuos sprendimus. Kitas klausimas, ar valstybės vadovai – premjerė ir prezidentas, yra pajėgūs susitarti?“, – pridūrė jis.

Dažnos diskusijos

Šiuo atžvilgiu L.Kasčiūnas nesutiko su E.Gentvilo pozicija – konservatoriaus teigimu, diskusijos apie tai, kas iš šalies vadovų turėtų vykti į EVT, vyksta daugelyje ES valstybių.

„Iš visų šalių, tik keturioms atstovauja prezidentai, kitoms – ministrai pirmininkai. Lenkijoje prieš dešimtmetį, o Rumunijoje visai neseniai irgi vyko teisiniai debatai, kas turėtų atstovauti valstybei EVT“, – teigė L.Kasčiūnas.

Anot jo, tiek Lenkijoje, tiek Rumunijoje kreiptasi į Konstitucinį Teismą. L.Kasčiūnas neatmestų tokios galimybės ir Lietuvai – tai galėtų būti vienas iš variantų: „Išaiškinimui erdvės tikrai yra“.

Atsakydamas, ar pasirašytų po konservatorių kreipimusi į Konstitucinį Teismą dėl šio klausimo išaiškinimo, E.Gentvilas teigė, kad atskiras įstatymas būtų blogiausias, tuo metu kreipimasis į Konstitucinį Teismą – švelnesnis scenarijus.

„Neatmetu, kad artėjantys konservatorių partijos pirmininko rinkimai skatina juos šiek tiek aktyviau ir radikaliau kelti kai kuriuos klausimus“, – kalbėjo liberalas.

E.Gentvilas siūlo kelti klausimą dėl mandatavimo: anot jo, reikalingas aiškesnis mandatavimas prezidentui, taip pat ir aiškesnis formalizuotas grįžtamasis ryšys iš prezidento.

„Tada liktų mažiau erdvės spekuliacijoms, kurios šiek tiek politizuotos, ir, mano manymu, neatsargios“, – teigė parlamentaras.

E.Gentvilas teigė nemanantis, kad konfliktas tarp konservatorių ir prezidentūros galėtų pasukti apkaltos kryptimi: „Jokių pagrindų nematau, nėra jokio konstitucinio akto, kurį kas nors pažeistų“.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.