Sodininkų bendrijose Valų kaime gyvenantys žmonės dar puikiai prisimena 2010 metų potvynį, kai dėl ižo sankaupų Neries vanduo pradėjo kilti dar sausio viduryje.
Tad kai šią savaitę hidrometeorologai paskelbė apie gresiantį Neries potvynį, gyventojai sunerimo.
Juolab kad jau dabar sniegas tirpsta sparčiai ir vandens lygis Neryje pastebimai kyla. Tiesa, plaukiančių ledų kol kas nematyti, nes arčiau Vilniaus upė vis dar sukaustyta.
Kauniečiai jau susirūpino
„Puodų iš rūsio dar nesusinešiau, o iš daržovių tik morkų beliko. Kopūstai sukrauti ant lentynų, tai vanduo tikrai nepasieks“, – vardijo Angelė Petravičienė, kurios namą potvynis gali pasiekti.
Pasimokiusi ji po praėjusio potvynio į namus sunešė vertingesnius daiktus.
Mat tada paskendo žoliapjovė, o išdžiovinus ji nebeveikė, tad teko pirkti naują.
Tai – didžiausias nuostolis, kurį moteris patyrė prieš vienuolika metų, o rūsį teko džiovinti iki vasaros.
A.Petravičienė skaitė, kad prie Kauno žemkasė jau trupina ledus: „Kodėl Vilnius laukia? Juk aišku, kad ledas storas, kada nors jo lytis pradės nešti upė. Giminės Vilniuje pasakojo, kad Nerį mieste dar kausto ledas.“
Guodžia nedidelis įšalas
Genrichas Leščinskis – Valų kaimo senbuvis. Čia gimė ir užaugo jis, jo tėvai ir seneliai.
Ką jie pasakojo, vyras puikiai prisimena.
„Kai 1931 metais Neris apsėmė Katedros aikštę, didžiulis potvynis buvo ir čia. Senelis pasakojo: vandens buvo tiek, kad jo prisisemti galėjai vos pravėręs trobos duris“, – pasakojo G.Leščinskis.
2010 metų potvynį dar primena šalia Neries augančių medžių kamienai – jie sužaloti ledo lyčių. Kai jos grūdosi, lipo ant kranto, nuplėšė ne tik žievę – nudraskė ir medieną iki šerdžių.
Prie Valų ledas jau nedengia upės, bet prie Vilniaus ją dar sukaustęs.
Anot G.Leščinskio, kai jis pajudės, gali būti didelis potvynis. Laimė, kad sniegas aptirpo nekeldamas pavojaus: „Dar prieš keletą dienų pavėsinės beveik nebuvo matyti, o dabar išlindo. Gerai, kad žemė giliai neįšalusi, tai vanduo susigeria į ją, nes iš pradžių pasnigo, o tik paskui atėjo šalčiai. Kas kita būtų, jeigu žemę kaustytų įšalas.“
Gyvendamas Valuose G.Leščinskis yra matęs kelis potvynius: „Visko buvo. Kada pakils vanduo, negali numatyti.
Atsikeli rytą, žiūri – jau visas kiemas plaukia.“
Valuose gyvenantis Antanas džiaugėsi, kad jo namas aukščiau, 28 metrai virš upės lygio. Tiems, kurie gyvena žemiau, dabar jis nepavydi.
Vyras minėjo, kad potvynio pavojus šiais metais didesnis žemiau Neryje, ties Vieviu ar Kaunu, kai ten susikaups daugiau ledo lyčių.
Teko kviesti ugniagesius
2010-aisiais vanduo upėje ties Valais pradėjo kilti sausio viduryje. Taip nutiko dėl to, kad prieš Kalėdas tai atšaldavo, tai vėl prasidėdavo atodrėkis. Neryje prisikaupė daug ižo, mat netoliese yra kilpa.
Vanduo užliejo kelių sodybų kiemus, po to ėmė veržtis į rūsius. Gyventojai mėgino jį išsemti savo jėgomis ir siurbliais, bet kai kuriems teko kviesti ugniagesius gelbėtojus.
Valuose apsilankę specialistai nustatė, kad upėje ižo yra daugiau nei per pusę jos gylio. Per trumpą laikotarpį ir Vilniuje Neris jau buvo patvinusi daugiau kaip per porą metrų. Vanduo buvo pakilęs virš krantinių.
Sunku prognozuoti
„Šiuo metu upės pasidengusios ledo danga, tad labai didelė tikimybė, kad susidarys ledų sangrūdos, dėl kurių ims kilti vandens lygis, o ledonešis gali atkabinti krantinės elementus“, – apie potvynį Vilniuje kalbėjo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Prognozių ir perspėjimų skyriaus vyresnioji specialistė Janina Brastovickytė-Stankevič.
Anot jos, šiuo metu yra teigiama oro temperatūra, todėl sunku įvertinti, koks bus sniego tirpimo greitis ir kaip sparčiai pajudės ledai, kuriose vietose susidarys sangrūdos.
Vilniuje didžiausias potvynis buvo 1931 metų balandį – buvo užlieta Katedros aikštė, apsemti Antakalnio ir Žvėryno rajonai, tuomet vandens lygis siekė 8,25 metro virš posto nulio. Iki šiol šis vandens lygis išlieka didžiausias.
Taip pat vienas didesnių potvynių buvo 1958 metais, Vilniuje vėl buvo apsemta Katedros aikštė, o 1951 metais ten pat ir prie Mokslų akademijos vandens buvo tiek, kad buvo galima plaukioti valtelėmis.
Pastarąjį kartą labai didelis potvynis užfiksuotas 1979 metais – nedaug trūko, kad būtų buvęs užlietas ir Vilnius. Tačiau nuo 1976 metų 15 proc. vandens sulaiko užtvanka Baltarusijoje ir tai kažkiek apsaugo Vilnių.
