Galvas į smėlį Konstitucinio teismo (KT) teisėjai, regis, sukišo narpliojant bylą dėl Vilniaus universitete dėstytojams taikomo amžiaus cenzo.
Nors šioje aukštojoje mokykloje dėsto ir trys bylą nagrinėję teisėjai, nė vienam jų kažkodėl nekilo minčių, kad jų dalyvavimas procese sukels abejonių dėl galimo interesų konflikto ar nešališkumo.
Vilniaus universitetui priėmę iš dalies palankų sprendimą Konstitucijos sargai ginasi, kad jeigu jiems būtų reikėję nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, ją tiesiog būtų tekę užversti.
Tačiau ar tai reiškia, kad KT teisėjai turi privilegiją nepaisyti prievolės vengti abejonių dėl galimo nešališkumo? Politikai įsitikinę, kad Temidės tarnai tam skyrė per mažai pastangų.
Sprendė ginčą dėl amžiaus
Konstitucinis teismas neseniai konstatavo, kad universitetai, siekdami užtikrinti aukštojo mokslo kokybę, gali nustatyti amžiaus cenzą dėstytojams.
Anot KT, amžiaus cenzo nustatymas savaime nėra laikomas Konstitucijoje draudžiamu diskriminavimu dėl amžiaus.
Tačiau teismas išaiškino, kad Vilniaus universiteto statuto nuostata, leidžianti vyresniems nei 65 metų dėstytojams bei mokslo darbuotojams dirbti universitete senato pritarimu, prieštarauja Konstitucijai.
KT teigimu, turi būti nustatyti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos būtų sprendžiama, kokiais atvejais amžiaus cenzą perkopęs dėstytojas galėtų išsaugoti darbo vietą dar trejiems metams.
Teisininkai ir politikai skirtingai įvertino šios bylos baigtį. Vieni įsitikinę, kad ji palanki Vilniaus universitetui, kiti galimo teisėjų palankumo šiai aukštajai mokyklai neįžvelgė.
Nevienareikšmiškai į teismo sprendimą reagavo ir universiteto bendruomenė.
Trejetas dėstytojauja
Bet akivaizdu, kad Konstitucinį teismą pasiekusi byla yra tiesiogiai susijusi su universiteto bendruomene, o jai priklauso ir trys KT teisėjai.
Darbo santykius su Vilniaus universitetu yra deklaravusi tik prieš keletą mėnesių teisėja paskirta buvusi advokatė Giedrė Lastauskienė.
Ji yra šio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentė.
Tame pačiame fakultete darbuojasi ir teisėjai Gintaras Goda bei Daiva Petrylaitė.
Pernai, sugriežtinus Konstitucinio teismo reglamentą, profesorei teko atsisakyti įvairių papildomų pelningų darbų, tačiau pusę etato Vilniaus universitete ji pasiliko.
Nebūtų kam teisėjauti?
Nepaisant to, nė vienas universitete dirbantis teisėjas nagrinėjant su kita jų darboviete susijusią bylą nenušalino.
„Tokių prašymų nebuvo gauta“, – „Lietuvos rytui“ patvirtino KT pirmininko patarėja viešiesiems ryšiams Giedrė Maksimaitytė.
Jos teigimu, rengiantis bylos nagrinėjimui nebuvo nustatyta nė vieno iš Konstitucinio teismo įstatyme įtvirtintų teisėjų nusišalinimo ar nušalinimo pagrindų.
Įstatymas numato, kad teisėjai privalo nusišalinti arba yra nušalinami, jeigu yra byloje dalyvaujančių asmenų giminaičiai, taip pat jei yra viešai pasisakę, kaip turi būti išspręsta teisme nagrinėjama byla.
Bet įstatymas taip pat numato, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir tuo atveju, jei yra kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.
Ar darbo santykiai su Vilniaus universitetu nėra pakankama aplinkybė tokioms abejonėms kilti?
Anot teismo atstovų, vien faktas, kad teisėjai dirba universitete, negali būti laikomas aplinkybe, keliančia pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu ir sudarančia pagrindą teisėjui nusišalinti.
„Tokias sąsajas su Vilniaus universitetu turi arba turėjo reikšminga dauguma Konstitucinio teismo teisėjų“, – pabrėžė G.Maksimaitytė.
Pasak KT atstovės, tai reiškia, kad jei teisėjų nusišalinimo pagrindai būtų suprantami nepagrįstai plačiai ir nuo bylos nagrinėjimo būtų nusišalinę teisėjai, kurie dirba ar yra dirbę Vilniaus universitete ar su šia aukštąja mokykla yra turėję kitokių sąsajų, teismas apskritai nebūtų turėjęs galimybės nagrinėti bylą.
Tuo metu KT esą yra ne kartą konstatavęs, kad tokia situacija, kai teismas, nusišalinus nuo bylos visa sudėtimi ar reikšmingai daliai teisėjų, nebegalėtų vykdyti savo konstitucinės pareigos, yra negalima.
Be to, anot G.Maksimaitytės, informacija apie teisėjų darbą Vilniaus universitete yra teikiama viešai, tačiau nė viena iš byloje dalyvavusių šalių nekėlė teisėjų nušalinimo klausimo.
Teisėjai neturėtų slėptis
Bet KT žeriami argumentai įtikino ne visus.
Kai kurie politikai įsitikinę, kad ir Konstitucijos sargai privalo surasti būdų, kaip išsklaidyti dėl jų nešališkumo galinčias kilti abejones.
„Teisėjai turėtų pagalvoti, ar tokiais atvejais jie neturėtų išviešinti galinčio kilti intereso konflikto, kuris nebūtinai yra“, – svarstė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovaujantis buvęs KT teisėjas Stasys Šedbaras.
Konservatoriaus nuomone, buvo akivaizdu, kad šiuo atveju abejonių dėl teisėjų nešališkumo kils, todėl teismas privalėjo jas išsklaidyti dar prieš balsavimą: „Gal būtų užtekę paviešinti, kad bylą nagrinėjantys teisėjai turi sąsajų su Vilniaus universitetu, tačiau negali nusišalinti, nes nebūtų kam jos nagrinėti.
Galbūt galėjo būti ir koks nors atskiras teismo sprendimas, paaiškinantis šią gana keblią situaciją.“
S.Šedbaras pripažino, kad išvengti tokių situacijų sudėtinga, bet įmanoma: „Panašių abejonių gali kilti ir nagrinėjant bylas, susijusias su Aukštojo mokslo įstatymu, taip pat su teismų ir teisėjų darbą ar jų socialines garantijas reglamentuojančiais teisės aktais.
Tokiais atvejais galbūt reikėtų nesislėpti, bet žmonėms paaiškinti, kad galimas interesų konfliktas teismui yra žinomas, teisėjai jį vertina ir elgiasi atsakingai.“
Privalėtų rodyti pavyzdį
S.Šedbarui antrino ir Seimo Švietimo ir mokslo komitetui vadovaujantis Laisvės frakcijos atstovas, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas.
„Interesų konfliktai gali būti valdomi moderniomis priemonėmis, nebūtinai nusišalinant.
Ko gero, ir man neišvengiamai gali tekti susidurti su panašia situacija.
Jei komitete tektų svarstyti ir priimti su Vilniaus universitetu susijusius sprendimus, aš turėčiau paviešinti galimą interesų konfliktą ir atsiklausti kolegų, ar man nederėtų nusišalinti“, – kalbėjo buvęs rektorius.
Tiesa, A.Žukauskas irgi svarstė, kad greičiausiai į galimo interesų konflikto lauką patekę teisėjai neturėjo galimybės nusišalinti, nes dėl jų gausos būtų sugriautas KT kvorumas.
„Bet kokiu atveju buvo galima atsiklausti kolegų, ką jie mano apie tai, ar jų nuomonė sprendžiant šią bylą būtų šališka, ar ne“, – pridūrė Seimo komiteto pirmininkas.
Paklaustas, ar teismo priimtas sprendimas yra palankus Vilniaus universitetui, A.Žukauskas atsakė: „Mano galva, jis nei palankus, nei nepalankus. Dabar universitetas galės užsirašyti bet kokias sąlygas, kokias norės.
Taigi galima sakyti, kad po šio sprendimo ir avis liko sveika, ir vilkas sotus.“
Beje, jis neatmetė galimybės, kad KT sprendimas, jeigu būtų kitokia jo personalinė sudėtis, galėjo būti ir visiškai kitoks: „Atvirai kalbant, iš mūsų Konstitucinio teismo gali laukti, ko nori, ir nebūtinai dėl to, ar jame būtų tie trys universiteto dėstytojai, ar ne.
Mat teisė yra interpretacijų mokslas ir šiuo atveju tenka pasikliauti kolegialiais šio teismo sprendimais, kurių nėra galimybės skųsti.
Todėl KT turėtų sau taikyti ir pačius aukščiausius skaidrumo standartus.“
Bendruomenė pasidalijusi
Kitokios nuomonės dėl galimo KT teisėjų interesų konflikto laikosi Vilniaus universiteto teisės profesorius Vytautas Nekrošius.
Teisininkas gynė savo kolegas sakydamas, kad esą nė vienas iš trijų dėstytojaujančių teisėjų nėra priartėjęs prie 65 metų amžiaus cenzo: „Interesų konfliktas būtų, jei galvodami apie save jie nuspręstų, kad dėstytojais galima darbuotis iki gyvos galvos.
Konflikto nematau, nes apie šių teisėją darbą universitete žino kiekvienas.
Man atrodo, kad KT sprendimas yra geras, tačiau universiteto bendruomenėje sklando ir kitokių nuomonių.“
Naujokė sulaužė taisyklę
V.Nekrošius neįžvelgė nieko bloga ir dėl teisėjos G.Lastauskienės kalbų, nuskambėjusių po bylos nagrinėjimo.
Paprastai teisėjai laikosi taisyklės viešai neaiškinti KT išaiškinimų, bet šio teismo naujokė nesusilaikė ir Vilniaus universiteto teisininkų bendruomenei skirtame interneto portale plačiai prabilo apie išnagrinėtą bylą.
Tai suglumino ir kai kuriuos šalies teisininkus, ir politikus.
„Atrodė keistai. Kažin ar tai suteikia teismui solidumo? Galbūt G.Lastauskienė taip pasielgė iš nepatyrimo, bet teisėjai turėtų pasikalbėti ir šio žanro atsisakyti“, – kalbėjo S.Šedbaras.
Seimo komiteto vadovas įsitikinęs, kad jei po bylos nagrinėjimo kiekvienas teisėjas ims savaip aiškinti priimtus KT sprendimus, gali juos gerokai sumenkinti: „Tai gali sukurti nepasitikėjimo teismu arba jo autoriteto sumažėjimo lauką. Įsivaizduokime, jei devyni teisėjai sprendimus ims aiškinti skirtingai.
Taip neturėtų būti ir to reikėtų išvengti. Jei teisėjas nesutinka su priimtu sprendimu, jis gali pareikšti atskirą nuomonę, kaip numatyta įstatyme.“
Tačiau KT atstovai nemano, kad G.Lastauskienės pareiškimai apie svarstytą bylą gali mesti dėmę jo autoritetui: „Duomenų, kad publikacija būtų pažeisti Konstitucinio teismo reglamente nustatyti teisėjų etikos reikalavimai, neturime.“
