Trūksta objektyvumo
Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) pasiūlė nuo kovo vidurio naikinti judėjimo ribojimus tarp savivaldybių, išskyrus „juodajame“ sąraše esančias savivaldybes, kuriose susirgimų rodiklis yra didesnis nei 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų arba teigiamų tyrimų dalis yra didesnė nei 10 proc.
Šiame sąraše atsidūrusios Panevėžio savivaldybės meras Rytis Mykolas Račkauskas „Žinių radijo“ laidoje teigė, kad vienas iš taikomų kriterijų nėra objektyvus.
„Pagal tuos abu rodiklius yra sprendžiama apie savivaldybės stovį, bet objektyvus yra naujų susirgimų skaičius – realiai, kiek žmonių serga.
Tuo metu kitas yra tikrinimo, testavimo skaičius, tačiau žmonės juk neina pas gydytojus ligos ieškoti, kai yra sveiki. Tai ir eiti testuotis žmonės neturi įpročio, jeigu nejaučia simptomų – eina tada, kai jaučia simptomus, todėl atitinkamai yra didelis (teigiamų tyrimų dalies – aut.past.) procentas“, – argumentavo Panevėžio meras.
R.M.Račkausko teigimu, tiek Panevėžio miesto, tiek rajono susirgimo atvejų skaičiaus vidurkis yra geresnis nei Lietuvos, todėl savivaldybes vertinti „juodai“ jokiu būdu negalima.
„Testavimas neatspindi bendro susirgimų skaičiaus, pagal kurį tas judėjimas turėtų būti ribojimas, kuris ir taip tarp žiedinių savivaldybių (...) yra neracionalus, formalus dalykas, kurį ilgai buvo delsiama atlaisvinti“, – kalbėjo R.M.Račkauskas.
Statistikos departamento duomenimis, prasčiausia situacija šiuo metu yra Panevėžio, Kupiškio, Biržų, Švenčionių, Šalčininkų, Varėnos rajonų, taip pat Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybėse.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė anksčiau aiškino, kad į „juodąsias“ savivaldybes būtų draudžiama tiek įvažiuoti, tiek iš jų išvažiuoti be svarbios priežasties.
Naujas kriterijus
Laidos metu iškelta ir kitokio kriterijaus taikymo galimybė – prieš atsiveriant stebėti ne naujų atvejų, tačiau mirčių tam tikram susirgimo atvejų kiekiui skaičių, o paskiepijus vyresniąją visuomenės dalį atlaisvinti visas gyvenimo sritis.
Vilniaus universiteto Santaros klinikų direktoriaus pavaduotojas medicinai Valdas Pečeliūnas laidos metu teigė, kad toks žalos minimizavimo kelias, kada dedamos maksimalios pastangos siekiant išvengti perteklinio mirtingumo, ir pirmiausia vakcinuojant labiausiai pažeidžiamus žmones, yra pasirenkamas visada – lieka klausimas, ar be vakcinacijos dar taikoma daugiau priemonių.
Vis tik, V.Pečeliūno teigimu, apsaugojus vyresnę populiacijos dalį visiškai pandemijos paleisti negalima, nes ir jaunų žmonių, kurie patenka į ligonines, procentas yra gana nemažas.
„Neabejotinai turėtume išsaugoti sveikatos priežiūros sistemą, kad ji galėtų gydyti ne vien COVID-19, bet ir kitus pacientus. Net ir tarp jaunų asmenų, iš 100 tūkst. sergančių žmonių turėtume 1 tūkst., gal 2 tūkst. žmonių ligoninėje.
Visiškai nevaldomos pandemijos, vien apsaugojus vyresnius žmones, negalime palikti. Vakcinos apsaugo 90 proc., ne 100 proc., simptominių ligų formų sumažėja, bet jos neišnyksta“, – pabrėžė Santaros klinikų atstovas.
„Iki šiol nežinoma, kokios bus ilgalaikės pasekmės žmonėms, persirgusiems COVID-19, kas bus po 5 ar 10 metų. Vienpusiškas veiksmas, nemanau, kad būtų protinga – tai yra balanso klausimas, kiek mes galime laikyti pandemiją suvaržytą, nesužlugdydami kitų mūsų gyvenimo sričių“, – pridūrė jis.
Anot V.Pečeliūno, kai kuriuose regionuose stebimas atvejų pakilimas jau atsiliepia ligoninėms.
„Paskutines tris savaites tikrai stebėjome augimo tendencijas bent jau Vilniaus ligoninėse – nebuvo labai ženklus, bet šiek tiek daugėjo pacientų, ir sunkių pacientų daugėjo. Šiuo metu esame ties ta riba, kai gali tekti vėl papildomai atidarinėti jau uždarytus COVID-19 skyrius“, – sakė V.Pečeliūnas.
Svarbu užtikrinti kontrolę
Vyriausybei trečiadienį taip pat bus siūloma atverti visas parduotuves, teikiančias nebūtinąsias prekes, nepriklausomai nuo jų dydžio, išlaikant reikalavimą atsiverti tik atskirą įėjimą iš lauko turinčioms prekybos įmonėms.
Prekybininkams aiškinant, kad užsikrėtimų skaičius dėl padidėjusio mobilumo parduotuvėse neaugs, nes jos didelės, ventiliuojamos, užtikrinami kiti saugumo reikalavimai, V.Pečeliūnas pabrėžia, kad bet koks žmonių judėjimas skatina COVID-19 pandemiją.
Vis dėlto, anot V.Pečeliūno, įgyvendinus griežtus saugumo reikalavimus ir užtikrinus jų kontrolę, galima gana saugiai jas atidaryti. Jo teigimu, tam tikrų parduotuvių atidarymas nelėmė didžiulio protrūkio, matoma ganėtinai stabili situacija – nors sustojo atvejų kritimas, tačiau šiuo metu veikia kiti faktoriai, didinantys koronaviruso plitimą – pavyzdžiui, britiškoji COVID-19 atmaina.
„Dabar matome, kad maisto parduotuvėse ne visai pedantiškai laikomasi nustatytų tvarkų, ypač jei kalbame apie žmonių kiekį, kurie į jas patenka, susigrūdimus parduotuvėse. Šiuos dalykus reikia tvarkyti.
Jei bus nustatytos taisyklės, turėtų vis tik Vyriausybė užtikrinti, kad jų būtų laikomasi – įskaitant labai, labai griežtas baudas tiems verslo subjektams, kurie jų nesilaiko“, – kalbėjo V.Pečeliūnas.
