Ji sako esanti persekiojama už kritiką ir tokį sprendimą žada skųsti teismui.
Atleido, nes sukėlė abejonių patikimumu
Penktadienį centras pranešė, kad atleidimo priežastis – pasikartoję pažeidimai, „susiję su tuo, kad nepateikiant faktų ir argumentų arba pateikiant tikrovės neatitinkančius faktus ir argumentus paskleista informacija, kuri suklaidino centro veikla besidominčią bendruomenę“.
Anot pranešimo, darbuotoja taip pat sukėlė abejonių savo įstaigos darbo patikimumu ir teisėtumu, „kadangi klaidinantys teiginiai paskleisti dėl ilgo periodo – apima tiek ankstesnės vadovės Birutės Burauskaitės, tiek naujai paskirto prof. dr. Ado Jakubausko vadovavimo laikotarpius“.
Anksčiau M. Jurkutė yra gavusi įspėjimą. Genocido centre ji dirbo nuo 2018 metų, ėjo Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento vyriausiosios istorikės pareigas.
LGGRTC teigimu, M. Jurkutės ir centro ginčą jau nagrinėjo Darbo ginčų komisija ir kovo 10 dieną priėmė administracijai palankų sprendimą.
„Be to, prieš priimant sprendimą nutraukti darbo santykius buvo gautas Valstybinės darbo inspekcijos leidimas, kaip tai numato naujasis Darbo kodeksas, kadangi atleidžiamas darbuotojas yra darbo tarybos narys. Gautas leidimas reiškia, jog atleidimas nesusijęs su darbuotojo naryste profesinėje sąjungoje ir darbuotojų atstovavimo veikla“, – teigiama pranešime.
Vadina persekiojimu už kritiką
M. Jurkutė penktadienį BNS sakė nesutinkanti su atleidimo pagrindu ir žadėjo LGGRTC direktoriaus sprendimus skųsti teismui.
Gruodį gautą įspėjimą ir dabartinį atleidimą istorikė vadino persekiojimu už kritiką.
„Apskritai, sakyčiau, viso šito konflikto šaknis, tai, kas vyksta, yra persekiojimas už kritiką“, – tvirtino ji.
M. Jurkutė nuobaudas sieja su sausį išplatintu 17 Genocido centro istorikų kreipimųsi į Seimą.
„Mes, Istorinių tyrimų departamento istorikai, pasirašę kreipimąsi į Seimą, kalbėjome, kad procesas, kuris pradėjo vykti centre direktoriumi tapus A. Jakubauskui, buvo iš pradžių švelnios, o paskui stiprėjančios pastangos pajungti istorikų darbą tokio gana ideologizuoto naratyvo aptarnavimui“, – BNS sakė istorikė.
Anot jos, būtent tai kelia didžiausią nerimą, nes Genocido centro tyrimais ir išvadomis remiasi kitos institucijos, mokslininkai.
„Čia padaryti tyrimai, jų rezultatai yra svarbūs labai daug kam. Jie svarbūs ne tik moksliniais pažintiniais tikslais kitiems istorikams, bet ir teisėsaugos institucijoms, edukacine veikla užsiimančioms institucijoms, kitų specialybių tyrinėtojams taip pat svarbu, kad Genocido centre atliekami tyrimai būtų daromi kvalifikuotai, kad jie būtų patikimi. Tam reikalinga palikti tyrėjams laisvę naudotis savo kvalifikacija“, – sakė ji.
„Mes matėme procesą, kad kišamasi į pačius pamatus, istorikų darbo pagrindus“, – tvirtino M. Jurkutė
Ji su keliolika kitų Genocido centro darbuotojų sausį kreipėsi į Seimą dėl įtemptos situacijos įstaigoje pradėjus jai vadovauti A. Jakubauskui. Vėliau susitikusi su Seimo pirmininke Viktorija Čmilye-Nielsen istorikė sakė, kad centro istorikai jaučia nepasitikėjimą, yra nušalinami nuo esminių sprendimų, tokių kaip tyrimų kryptys, strateginė plėtra ir t. t.
„Istorikai yra nušalinami nuo strateginių sprendimų priėmimo, jeigu yra sistemingai pamirštama pakviesti vadovus į užsiėmimus, tuos, kurie svarbūs, kur nusprendžiamos tyrimų kryptys, strateginė plėtra.
Pasisodinami mokslų daktarai, lauko ekspertai, ir juos moko atėję žmonės, kurie nėra šio lauko specialistai, kaip reikia dirbti su sovietiniais šaltiniais, kaip ruošti produktą, kad jis būtų tinkamas propagandiniams karams. Ta užduotis, kurią aš paminėjau, darosi neįmanoma. Pagrindas turi būti moksliniai tyrimai, labai gerai labai kvalifikuotai atlikti, nes naratyvų painiavos, supynimo šiame lauke padaryta labai daug ir neatsargiai“, – kalbėjo istorikė.
Anot jos, „tai, kas iš to gali išaugti – tarptautiniai skandalai, vejantys vienas kitą, galimi konfliktai su europiniais ir transatlantiniais strateginiais partneriais“.
LGGRTC tiria visas genocido bei nusikaltimų žmonijai ir žmoniškumui apraiškas ir Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, inicijuoja genocido organizatorių ir vykdytojų teisinį įvertinimą, įamžina laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimą.
