Naujienų portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai sutinka, kad šis žingsnis yra itin reikšmingas, tačiau abejoja, ar pavyks visiškai atstatyti smukusią „AstraZenecos“ reputaciją.
Lietuvoje nuo penktadienio atnaujinamas skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina, taip pat keičiama ir skiepijimo tvarka – žmonės galės laisvai apsispręsti, kuri vakcina jiems priimtiniausia.
A.Dulkio teigimu, gyventojai galės rinktis bet kokią vakciną, kurios tuo metu bus prieinamos vakcinavimo centre, o jeigu norimos vakcinos nebus, su gyventoju bus susisiekiama vėliau.
Asmeninis pavyzdys – labai svarbus
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos ir medijų tyrimų centro mokslininkas ir dėstytojas Viktoras Denisenko sveikina valdžios žingsnį viešai skiepytis ir teigia, kad asmeninins politikų pavyzdys teigiamos įtakos tikrai turės.
„Tai yra labai teisingas žingsnis, nes politikai užima tokią aukštą poziciją, jog turėtų rodyti pavyzdį. Asmeninis pavyzdys visada yra labai stiprus, simbolinis ir praktinis žingsnis, kuris parodo, jog ne tik nėra ko bijoti, bet politikai ir patys naudos šį preparatą“, – portalui lrytas.lt kalbėjo V.Denisenko.
Pasak jo, šalies vadovų skiepijimas būtent „AstraZeneca“ vakcina padės pagerinti ir pačios Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri pastaruoju metu dėl savo komunikacijos sulaukė labai daug kritikos, įvaizdį.
„Suprantama, kad šiuo metu situacija yra sudėtinga, karantinas su tam tikra pertrauka tęsiasi jau ilgiau nei metus, tad žmonės yra pavargę, nervingi. Tokiu atveju ne visai apgalvota komunikacija, kai per dieną kelis kartus keičiasi viešai transliuojamos pagrindinės žinutės, prastai veikia ministerijos įvaizdį.
Tačiau bet koks teisingas komunikacinis žingsnis leidžia tą situaciją ir įvaizdį pagerinti. Galima tik spėlioti, bet gal dabar kaip tik turėsime daugiau tokių teisingų ėjimų“, – svarstė V.Denisenko.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Šarūnas Liekis kalbėjo, jog sprendimas „AstraZenecos“ vakcina suskiepyti aukščiausius šalies vadovus susijęs ne tik su šio gamintojo reputacijos atstatymu, bet ir su pačios vakcinacijos populiarinimu.
„Šiuo metu galvojama ir apie tai, kaip padidinti pačių skiepų populiarumą. Jei pasižiūrėtumėme į Skandinavijos valstybes, pavyzdžiui, Suomiją, ten vakcinuotis nori apie 80 procentų gyventojų. Politikai turi savo asmeniniu pavyzdžiu parodyti, kad jie laikosi tų vertybių, kurias patys deklaruoja ir bando primesti savo bendrapiliečiams“, – aiškino politologas.
Pasak Š.Liekio, jei pasitikėjimas šia vakcina bus žemas ir žmonės toliau ja nesiskiepys, kils rimtas klausimas, kur tas atsargas reikėtų dėti.
„Dabar, kai prezidentas ir dalis Vyriausybės vyko į Ukrainą, galėjo jas duoti ir kaip paramą ukrainiečiams“, – svarstė Š.Liekis.
Ar pavyks įtikinti visuomenę?
Vilniaus universiteto mokslininkas V.Denisenko svarstė, kad tam tikrą gyventojų dalį toks valdžios žingsnis tikrai įtikins, tačiau sukeltas informacinis triukšmas taip pat turės nemenkų padarinių.
„Ši vakcina turi tikrai nevienareikšmišką įvaizdį. Aš manau, kad dalį žmonių tai įtikins, bet tikrai liks ir dalis žmonių, kurių nebeįtikins jau niekas. Vertinant šito žingsnio praktinį efektyvumą, sakyčiau, kad jis yra toks vidutinis.
Jei žmonės pamatys, kad ir prezidentas pasiskiepijo, tai drąsiau galės skiepytis ir jie, bet dėl viso to informacinio triukšmo, kilusių abejonių ir vakcinacijos stabdymo tikrai bus tokių, kurie principingai nebenorės šios vakcinos“, – aiškino V.Denisenko.
Jo manymu, tai, kad žmonės galės patys pasirinkti vakciną, taip pat yra labai geras politinis bei komunikacinis sprendimas.
„Galiu įsivaizduoti situaciją, kai žmogus iš esmės nori pasiskiepyti, bet dėl tam tikrų priežasčių bijo būtent šios vakcinos. Tai čia, mano požiūriu, yra labai svarbu, kad Lietuvos žmonėms sudaroma galimybė rinktis“, – kalbėjo V.Denisenko.
VDU profesorius Š.Liekis įsitikinęs, kad visuomenės nenorą skiepytis lemia ir jos nepasitikėjimas valstybe.
„Pas mus to skepsio ir „antimokslinės“ pasaulėžiūros visuomenėje yra pakankamai daug, tai tų gerų pavyzdžių tikrai reikia. Pas mus dažniausiai bandoma už ką nors agituoti ir kalbėti, bet asmeniniai pavyzdžiai yra tikrai žingsnis tinkama linkme.
Apskritai yra žemas pasitikėjimas valstybe ir politine sistema, dėl to ir kyla vadinamasis „antivakserizmas“. Ten, kur tas pasitikėjimas valstybe yra aukštesnis, tokių atvejų kur kas mažiau“, – aiškino politologas.
Kalbėdamas apie Sveikatos apsaugos ministerijos transliuojamas skirtingas žinutes, Š.Liekis pažymėjo, kad kalbant tokiais jautriais klausimais reikėtų būti ypač atsargiems.
„Tai yra pavyzdys, kaip neturėtų būti daroma. Suprantu, kad atsiranda konkrečių aplinkybių, kurios priverčia taip elgtis, bet visada reikia pagalvoti apie pasekmes, o tuo labiau nežadėti.
Jei yra kas nors pažadama į priekį neturint nei resursų, nei galimybių, tada tas pasitikėjimas krenta dar labiau“, – aiškino Š.Liekis.
