Klausos sutrikimų turinčią mergaitę auginanti panevėžietė Jurgita pasakoja, kad iš pradžių dukrą leido į bendrojo ugdymo mokyklą, bet vėliau nusprendė ieškoti specialios pagalbos.
Nerimauja dėl vaikų ugdymo
„Jie yra kitokie – jų pasaulis, požiūris yra kitoks, jie lėtesni, galbūt reikia daugiau darbo su jais, prie jų mokėti prieiti. Tam turi būti paruošta ne tik klasė, ne tik mokiniai, bet ir pedagogai“, – kalbėjo J.Petrauskė.
Aštuntokės mama sako, jog pakeitus mokyklą pagerėjo ir mokymosi rezultatai. Šeima su nerimu laukia permainų, kai bus siekiama kuo daugiau vaikų integruoti į bendrojo ugdymo mokyklas.
„Kaip bus, kai į bendrojo lavinimo mokyklas teks vaikus tokius priimti? Kas su jais dirbs, ar bus paruošta specialistų, kurie gali dirbti su tokiais vaikais?“, – klausė mama.
Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos vadovė Danutė Kriščiūnienė sako, kad teoriškai viskas skamba gražiai, bet praktiškai sukurti kokybiškas ugdymo sąlygas įvairių sutrikimų turintiems vaikams bendrojo ugdymo mokyklose bus itin sudėtinga.
„Specialistai nepasiruošę, neužtenka to vaiko pasodinti į pirmą suolą, jam reikia suteikti pilną pagalbą tam, kad vaikas jaustųsi komfortiškai.
Statistika rodo, kad vaikų su klausos negalia daugėja, daugėja ir autizmo spektro sutrikimų turinčių. Kas būtų, jeigu toks vaikas mokytųsi didelėj klasėj? Šalia jo turi būti ir gestų kalbos vertėjas, surdopedagogas, kuris bet kuriuo metu galėtų pasikalbėti jo gimtąja gestų kalba, o tokių specialistų tikrai yra trūkumas“, – teigė Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos vadovė.
Pavyzdžiui, specialiųjų mokyklų klasėse gerokai mažiau vaikų, visose klasėse dirba mokytojų padėjėjai, suburtos logopedų, specialiųjų pedagogų, psichologų komandos.
Panevėžio „Šviesos“ specialiojo ugdymo centro direktorius Petras Leikauskas sako, kad pagalba tokiems vaikams bus užtikrinama tik tada, kai mokyklose bus atitinkamų specialistų.
„Kai bus bendrojo lavinimo mokyklose irgi visi specialistai, tai savaime suprantama, jog toks ugdymas sėkmingai galės vykti ir ten“, – sakė jis.
Autizmo spektro sutrikimą turintį sūnų auginanti mama sako, kad ir šiuo metu bendrojo ugdymo įstaigose trūksta pagalbos specialistų. O jų reikės dar daugiau.
„Baiminamės, kad labai daug tiesiog pereis į namų mokymą ir dokumentuose tai atrodys, taip tas vaikas sąraše bus bendrojo ugdymo mokyklos, bet realliai jie turės namų mokymą, ar tai yra įtrauktis, žinoma kad ne. To pasekmės vaikams, ta pati izoliazija, jie bus ugdomi namuosem tai dar sakyčiau didesnė izoliacija nei kad dabar yra 38:09 ir didelis iššūkis šeimai, juk tda kažkas turės būti namuose su vaiku“, – teigė „Panevėžio lietaus vaikų“ vadovė Sandra Lopetaitė.
Sieks suvienodinti sąlygas
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto viceministro Ramūno Skaudžiaus, ministerijos siekis toks, kad jau 2024-aisiais metais kuo daugiau vaikų mokytųsi bendrojo ugdymo mokyklose.
„Įtraukusis ugdymas reiškia, kad kiekvienas mokosi pagal savo galimybes ir turi lygiavertes sąlygas mokytis, norima, kad tie vaikai, kurie turi tam tikrų sunkumų, tie sunkumai gali būti įvairūs, bet kad mokyklos, mokytojai ir aplinka būtų pritaikyta mokyti vaikus su specialiaisiais ugdymosi poreikiais“, – aiškino jis.
Švietimo ekspertė ir Seimo narė Vilija Targamadzė sakė kol kas pasigendanti aiškių planų, sudėliotų konkrečių žingsnių įgyvendinant įtraukųjį ugdymą.
„Jeigu bus skubotai daroma ir nepasirengus, tai gali būt atvirkštinis efektas. Mes jau turėjom vieną tokį, kai buvo specialiųjų poreikių vaikai integruojami į mokyklas, mokyklos bendruomenės buvo nepasirengę ir jų šeimos patyrė psichologinį spaudimą. Neturėtų to būti, todėl šiandien reikia ir susitelkti į pasirengimą, įgyvendinti šitą Seimo nutarimą, reikėtų jį atidėti“, – kalbėjo V.Targamadzė.
Panevėžio švietimo skyriaus specialistė Aušra Gabrėnienė pripažįsta, kad kol kas bendrojo ugdymo įstaigos nėra pasirengusios suteikti kokybiško ugdymo specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.
„Jeigu kalbėti apie tuos mokinius, kurie ugdosi specialiosiose mokyklose, kurių negalios tikrai yra žymios, kurie turi labai didelius ugdymosi sutrikimus, tai mes nesam pasiruošę. Trūksta specialistų, finansų, pastatų pritaikomumo, priemonių“, – sako A.Gabrėnienė.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras tikina, kad ir 2024-aisiais išliks specialiosios mokyklos. Tėvai turės teisę rinktis, ar vaikai lankys specialiąsias, ar bendrojo ugdymo įstaigas.
